Natascha Kampusch, kurią vienas austras daugiau kaip aštuonerius metus laikė įkalintą rūsyje, nusipirko pagrobėjo namą, kuris buvo tapęs jos kalėjimu, rašoma vokiečių žurnalo „Spiegel“ internetinėje svetainėje.
„Žinau, kad tai groteskiška - dabar turiu mokėti už elektrą, vandenį, mokėti mokesčius už namą, kuriame niekada nenorėjau gyventi“, - sakė ji vokiečių žurnalui „Bunte“. Tačiau pridūrė, kad verčiau pati turės tą namą ir saugos jį nuo vandalų ir nugriovimo.
20-metė N.Kampusch sakė, kad jau lankėsi tame name, iš kurio pabėgo 2006 metų rugpjūčio 23-iąją.
„Niekas taip nebebaugina, kaip baugino tada, - pridūrė ji. - Tačiau tuo pačiu metu man jis tebėra siaubo namas“.
Wolfgangas Priklopilis tuomet 10-metę N.Kampusch pagrobė jai einant į mokyklą. Aštuonerius su puse metų jis ją kalino savo namuose, o jai pabėgus nusižudė - tą pačią dieną puolė po traukiniu.
N.Kampusch minėtam žurnalui sakė, kad dabar Austriją sukrėtusi įkaitų drama jai priminė jos išgyvenimus.
„Kai pamačiau tas nuotraukas, man pasidarė bloga, - pasakojo ji. - Jaučiausi tikrai prastai. Visi jausmai, kuriuos taip stengiausi nuslopinti, staiga vėl sukilo. Tai kelia didelį stresą“.
Josefą Fritzlį, kuris 24 metus savo namo Amštetene rūsyje kalino ir žagino dukrą, kuri nuo jo pagimdė septynis vaikus, N.Kampusch pavadino savimyla ir „ rimtu egoistu“.
„Jam nerūpi niekas, tik jis pats, ir siaubinga, kai jis tvirtina, jog myli savo žmoną ir dukterį.Tai, ką jis padarė, yra liguista“, - sakė ji ir pridūrė, kad norėtų padėti Elisabeth Fritzl ir jos šeimai susidoroti su tuo, ką teko pergyventi, tačiau „tik tuo atveju, jei jiems to reikia“.
Pasakodama apie savo pačios nelaisvę N.Kampusch sakė: „Tai labai tamsi praeitis. Lyg būčiau praradusi atmintį ir dabar pradėjusi visiškai naują gyvenimą“.
Po pabėgimo praėjus beveik dvejiems metams, N. Kampusch vis dar reikia gydytojų, psichologų, mokytojų, socialinių darbuotojų ir šeimos pagalbos. Ji gyvena savarankiškai ir šiuo metu mokosi namuose, kad kompensuotų be mokslo praleistus metus.
„Visi jie bando man padėti, kad vieną dieną galėčiau gyventi normalų gyvenimą, - sakė ji. - Bet man bus sunku“.
N. Kampusch domisi medicina, technologijomis, menais ir norėtų kuo greičiau įstoti į universitetą.
