Komisija į pasirodymą žiūri iš šono, jos nariai – profesionalai. O žmonės tave pamato per televizorių, kur daug kas priklauso nuo režisieriaus. Žiūrovai nemato užkulisių, tik pasirodymą. Kitas dalykas – balsuoja draugai, pažįstami...
Žmonės iš mano aplinkos nežiūri televizoriaus... jie skaito knygas, žiūri filmus kompiuteryje, eina į kino teatrą, bet, deja, nežiūri televizijos. O komisijos nuomonė pastaruoju metu man patinka – kur gi ne, juk skiria aukštus balus (šypsosi).
Kas galėtų laimėti šį šou?
Iš pradžių maniau, kad galima turėti nuomonę, kas laimės. Bet kai iškrito Ewex, supratau, kad šiame žaidime neįmanoma nuspėti ničnieko. Lyderiai ir autsaideriai čia gali pasikeisti per akimirką.
Kaip apskritai tau prabėgo mėnuo „Muzikos akademijoje“?
Iki šiol su televizija reikalų neturėjau, tad atėjęs čia, turėjau apsišlifuoti kai kuriuos kampus, kad viskas būtų gerai. Dabar jau viskas gerai.
Prieš patekdamas čia sakei, kad sudrebinsi pasaulį... kada tai padarysi?
„Muzikos akademija“ man – tik laiptelis visoje laiptinėje, kurioje aš ir esu. Norint sudrebinti pasaulį reikia labai daug dirbti ir turėti labai didžiulį talentą. Galbūt tai padaryti pavyks ir man.
Ar „Muzikos akademijos“ scenoje tu gali parodyti savo meistriškumą groti gitara?
Taip. Dainoje „Babkių nebėra“ groju gitara solo. Sujungti ir gyvą dainavimą, ir grojimą, ir mimikas nėra lengva, bet labai malonu. Scenoje grodamas gyvai jaučiuosi savas, tarsi savo aplinkoje, tarp savo muzikos klausytojų...
Bet vis tiek šis projektas skirtas daugiau populiariajai muzikai, o tu išsiskiri tiek savo muzikiniu skoniu, tiek išvaizda. Ar nesijauti kaip musė barščiuose?
Nesu užkietėjęs metalistas ar rokeris. Tiesiog roko muzikos garsas man yra labai artimas. O groti aš galiu įvairią muziką... Atėjęs čia susipažinau su kitais dalyviais, jie man pasirodė puikūs, paprasti ir draugiški... radome bendrą kalbą, tad tikrai nesijaučiu muse barščiuose.
Ką tau sako draugai, muzikos grupės „SBS“ muzikantai dėl tavo dalyvavimo čia?
Tikri draugai visada palaiko, nes žino, jog eidamas čia, žinau, ką darau. Tai nebuvo spontaniškas žingsnis, prieš dalyvaudamas čia viską labai detaliai apsvarsčiau. O visada atsiras tokių, kurie niekins ar pašieps, bet tai – tikrai ne draugai.
Kaip atsirado tavo originali pravardė?
Vaikystėje savo išvaizda priminiau mūsų naująjį dalyvį, jaunąjį Stasiuką – buvau tamsaus gymio ilgaplaukis. Klausydavomės Mr. President dainos „Coco Jambo“, ir vieną dieną draugai mane praminė „Mr. Jumbo“.
Reklamavai žymią gitarų kompaniją „Hamer“. Kaip jaunam gitaristui nuskilo tokia garbė?
Dalyvaudavau įvairiuose gitarų konkursuose. Viename jų mane pastebėjo verslininkas iš užsienio ir pasiūlė nusifotografuoti, nes jie kaip tik ieškojo maištingo ilgaplaukio mūsų šalyje. Tuomet man – 20-mečiui, tai atrodė be proto didelis pasiekimas. O dabar – ką... juk tai tik nuotrauka. Garsiausi pasaulio dainininkai iš pradžių tampa populiarūs, o tada jau leidžia sau pozuoti prie vardinių gitarų. O aš – atvirkščiai, pirmiausia tapau reklaminiu veidu, o dabar siekiu išgarsėti savo sugebėjimais. Karjera tarsi apsivertė aukštyn kojom!
Ar domiesi Lietuvos šou pasauliu?
Praėjusią savaitę varčiau laikraščius ir stebėjausi: nejaugi Lietuvoje nieko svarbiau nevyksta, nei Zvonkės ir Mios muštynės? Nesuprantu tokių dalykų visiškai.
Kurios lietuviškos muzikos grupės tau kelia didžiausią juoką?
Tos grupės, kurios vertos pajuokos, nėra muzikinės, tad apie jas daug ir nemąstau. Žinau, kad tai tiesiog šou, cirko dalis, nieko neturinti bendro muzika.
Ar nebijai po šio šou pats tapti pop pasaulio dalimi?
Tikrai ne. Galiu pažadėti – nesupopsėsiu! Esu kietakaktis... Žinau, ko noriu iš gyvenimo ir joks šou manęs neišmuš iš vėžių.
Galbūt eiti popso keliu paprasčiau ir pelningiau, bet kas tie pinigai? Manęs už juos nenupirksi. Manau, labai norint, galima daug pasiekti ir su roko grupe.
Ar šiuo metu visą laiką skiri tik „Muzikos akademijai“?
Dėl „Muzikos akademijos“ turėjau pristabdyti savo solo projekto kūrimą, o su grupe „SBS“ veiklos nenutraukiau, ką tik įrašėme albumą. Taip pat magistrantūroje studijuoju grafinį dizainą Vilniaus dailės akademijoje.
Gyveni Kaune. Kiek kartų per savaitę važinėji į sostinę?
Atvykstu į Vilnių maždaug keturis kartus per savaitę. Tai daug, bet juk šiais laikais iš Kauno į Vilnių atvažiuoti – kaip į kitą rajoną.
Ar neplanuoji persikraustyti į Vilnių?
Kol kas ne. Kauną myliu labiau už Vilnių. Atsimenu, prieš dešimt metų Vilniuje būdavo subkultūrų karas: reiveriai mušdavosi su urlaganais, gotais, pankais ir taip toliau. O Kaune visi sėdėdavo apsikabinę vienoje kavinėje...
Kalbino Augustas Balsys
Mr. Jumbo, LNK nuotr.