Atskleidžiamos naujos pavardės solistų, kurie su Monika Liu įkūnys istorines asmenybes: bardas Andrius Kaniava, operos dainininkai Tadas Girininkas, Žygimantas Galinis ir kiti. Muzikinis epas apie Lietuvos ir Lenkijos karžygę primins apie drąsą ir vidinę laisvę būti savimi, priimant net sudėtingiausius sprendimus, rašoma pranešime spaudai.
„Mes patys sprendžiame, kas esame ir kokie norime būti“, – debiutui teatre ir pagrindiniam Emilijos vaidmeniui ruošiasi Monika Liu. Pusbrolio Cezario vaidmenį atliks Mantas Zemleckas, adjutante Marija taps Jovita Jankelaitytė, rusų generolu Michailu Kablukovu – T. Girininkas, kazokų vadu Verzulinu – Ž. Galinis, poetu – A. Kaniava, Emilijos motina Ana fon Mol taps Ilona Pliavgo, grafu Mykolu Pliateriu – Donatas Kaikaris, tėvas Pranciškus Ksaveras Broel-Pliateris – Zenius Sakalauskas, kunigas – Vaidas Bartušas ir Paulius Klangauskas pakaitomis. Kitus spektaklio personažus įkūnys valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras, šokėjų trupė, orkestras ir kviestiniai muzikantai.
A.Kaniava: bardas turi istorinę misiją
Tai, kad poeto rolė atiteko vienam ryškiausių Lietuvos bardų – A. Kaniavai, iš pirmo žvilgsnio neturėtų stebinti. Vis dėlto, kaip sako pats solistas, spektaklyje bardas atsiskleis tikrąja savo paskirtimi.
„Iš ko mes šiai dienai žinome apie istorinius įvykius, iš ko skaitome? Būtent iš to laikmečio žmonių, poetų, metraštininkų, kurie savo laiku stebėjo iš šono, galėjo viską užrašyti ir perduoti ateities kartoms. Vien todėl jaučiu, kad mano vaidmuo svarbus.
Nors gyvenime iš tiesų esu autorius, dainų atlikėjas, aktorius ir režiserius, būtent „Emilijoje“ galiu vadintis tikruoju bardu – ši sąvoka atėjusi iš senų laikų. Bardas kaip tikras senolis, kuris pasakodavo istorinius įvykius, pasakodavo apie mūšius ir didvyrius, pasitelkdamas muziką.“
Repetuodamas premjerai A. Kaniava tik dar kartą įsitikina, koks projekto gylis už viso to slypi.
„Tikiu, kad bus labai gražu, iš to ką matau – maštabiškas spektaklis tikrąja to žodžio prasme. Manau, kad tai yra būtent tai, ko šiai dienai labai mums reikia, kad neišsibarstytume kas sau, kai šiais laikais iš visų pusių mus dusina, kai aplink tiek neramumo.
Muzikiniai spektakliai man artimi, su režisieriumi Kęstučiu Jakštu jau esu dirbęs jo režisuotoje „Velnio nuotakoje“, todėl apsidžiaugiau kvietimu prisijungti. Maloni pažintis su ansambliu „Lietuva“, beje, pirmą kartą maloniai susidūriau su jaunųjų kompozitorių muzika.“
Šalia vertybių – blogio įsikūnijimas
Muzikinėje dramoje aktorių ir atlikėjų gretas papildė du žymūs operos solistai – sodriu bosu dainuojantis T. Girininkas ir baritonas Ž. Galinis. Sutapimas, kad abu jie ruošiasi įkūnyti tamsiausius ir prieštaringiausius spektaklio charakterius.
„Taip, man atiteko rusų generolo Michailo Kablukovo vaidmuo. Esu vaidinęs daug ir įvairiausių vaidmenų, na o tokio, kurį vaidinsiu šį kartą, dar nesu atlikęs – pačiam labai įdomu.
Kai sulaukiau kvietimo prisijungti į „Emilijos“ miuziklą, sureagavau labai teigiamai, nes visada nauji iššūkiai mane veda pirmyn. Ir įspūdžiai ruošiantis premjerai labai įdomūs, nes dalis muzikos kuriama darbiniam procese, o tai gana nelengva ir reikalauja labai didelio susikaupimo ir greito mokymosi“, – sako T. Girininkas.
Jis „Auksinį scenos kryžių“ pelnė už de Silvos vaidmenį Giuseppe`ės Verdi operoje „Ernanis“ ir Heinricho der Voglerio vaidmenį R. Wagnerio operoje „Lohengrinas“, taip pat už Dalando vaidmenį operoje „Skrajojantis olandas“ ir Henriko vaidmenį operoje „Ana Bolena“.
Kaip žinoma iš istorijos, grafaitė Emilija Pliaterytė atmetė jai pasipiršusio rusų generolo Kablukovo pasiūlymą pareikšdama, kad negali tekėti už tėvynę užkariavusios šalies karininko. Ir tai nebuvo vien žodžiai – vos sužinojusi, kad Lenkijoje prasidėjo sukilimas, Emilija persirengė vyriškais drabužiais, nusikirpo plaukus ir su kitais sukilėliais išėjo versti caro valdžią.
„Vaidinti blogietį man nebe pirmas kartas. Toks istorinis personažas kaip mano, kazokų vado Verzulino, ar tas pats Kablukovas – akivaizdžiai aliuzija į dabartį, viskas siejasi šiame kūrinyje su tuo, kas vyksta dabar pasaulyje, netgi savo vaidmenimis esame tos pačios agresorių tautos atstovai. Šiame spektaklyje būsime parodyti lygiai taip pačiai.
Gyvenime stengiuosi būti pozityvesnis ir šviesesnis, o čia reikia įsikūnyti į absoliutų blogį, Verzulino vaidmuo yra visiškai kas gali būti šlykščiausia. Kad ir trumpas, epizodinis, bet atstumiantis savo žiaurumu, susidorojimu, gyvybės nevertinimu, netgi savų.
O tai įkūnyti kažkaip nelėkštai – iššūkis“, – pasakoja kitas solistas Ž. Galinis, atpažįstamas Kauno valstybinio muzikinio teatro, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei kitose didžiosiose scenose.
Emilija Pliaterytė yra pirmoji 1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos kapitonė bei sukilimo dalyvė, pasipriešinusi rusijos imperijai. Jos pėdomis vėliau sekė kitos moterys lyderės, kovojusios už lygias teises.
Todėl muzikinės istorijos siužetas kuriamas remiantis tikrais įvykiais, kartu gilinantis į jaunos moters vidinius išgyvenimus dėl meilės savo žmonėms, vyrui, mamai, tėvui. Uždaro būdo, gyvenanti nuolatinio tėvų konflikto šešėlyje Emilija Pliaterytė nuo pat mažumės troško laisvės.
Emilijos netenkino tuometė moters padėtis šeimoje ir visuomenėje, ji nenorėjo būti tik vyro išlaikoma „namų židinio saugotoja“, mokėsi šaudyti ir kovoti su kardais, išmoko puikiai joti.
Istoriniai įvykiai bus perteikiami šiuolaikiniais scenos meno sprendimais – scenografija, kostiumais, šokiu ir muzika.
Net keturi kompozitoriai – Jievaras Jasinskis, Jonas Jurkūnas, Gintautas Venislovas ir Rytas Svilainis spektakliui kuria muziką, pritaikytą nacionaliniams instrumentams, styginiams ir elektronikai.
Režisierius ir dramaturgas – Kęstutis Stasys Jakštas, režisieriaus asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, scenarijaus ir libreto autorė Sandra Bernotaitė, scenografijos dailininkas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė Olga Filatova-Kontrimienė, choreografė Aušra Krasauskaitė, vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas, videoprojekcijų dailininkai Lukas Miceika ir Vaclovas Nevčesauskas.
Muzikinė drama „Emilija“ bus pristatoma spalio 25 d. Vilniaus „Twinsbet“ arenoje, lapkričio 8 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, lapkričio 15 d. Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje, lapkričio 22 d. Šiaulių arenoje ir lapkričio 26 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje.
