Kai kuriuos jogos principus galima pritaikyti ir mityboje: tai padės suprasti tikruosius kūno ir sielos poreikius.
Tris kartus per dieną mūsų laukia malonumas, kurį mums dovanoja valgis. Dietos, apribojimai, standartiniai įsitikinimai tam tikrų produktų nauda ar kenksmingumu tik apsunkina mūsų santykį su maistu.
Pasiekti pilnatvę, nustoti kovoti su savimi, o savo valią ir discipliną nukreipti į savęs ir savo skonio pažinimą - tai tinkamiausias kelias į kūno tobulumą ir idealų svorį.
Pasitikėkite savimi
Visi žmonės skirtingi. Tikriausiai kiekvienas esame pastebėję, kad kai kurie gali valgyti daug visai nestorėdami. O kiti, atvirkščiai, riboja kalorijas, kruopščiai renkasi maisto produktus, tačiau niekaip negali numesti svorio. Taip jau yra, kad kiekvienam žmogui reikia skirtingo kiekio kalorijų, kiekvienas organizmas skirtingai priima įvairias maisto medžiagas, riebalus, baltymus, angliavandenius. Vis dėlto daugelis nenustoja tikėti dietų veiksmingumu ir toliau studijuoja kenksmingų produktų bei jų derinių sąrašus. Esame įpratę klausytis proto balso ir primestų įsitikinimų ir negirdime to, ką mums sako mūsų kūnas.
Visumos idėja
Sąmonės dualizmas, kūno ir sielos supriešinimas sąlygoja nuomonę, kad dėl dvasinio augimo reikia apriboti kūno poreikius. Todėl atsirado teiginiai, pavyzdžiui, „valgyti mėsą yra blogai“, „vegetarizmas yra gerai“. Dėl to vegetarai ar reguliariai besilaikantys pasninko laikomi geresniais, dvasingesniais už kitus.
Jogos filosofijoje kalbama, jog tam, kad žmogaus egzistencija būtų harmoninga, racionas turi atitikti gyvenimo būdą. Mūsų skonis, mėgstami ir nemėgstami produktai - tai ne atsitiktinumas, o biocheminė kalba, kuria su mumis kalba mūsų kūnas. Siekdami per prievartą tobulinti save, kontroliuodami mitybą, savo egzistencijoje galime sukelti disonansą. Dėl to silpnumo minutę tikrieji norai gali prasiveržti ir reikalauti būti patenkinti. Visumos idėja sako, kad mūsų potraukį tam tikram maistui nulemia tiek kūno, tiek dvasios poreikiai.
Sielos alkis
Šiuolaikinė psichologija įrodė, kad mūsų požiūris į maistą fundamentaliai siejasi su komfortu ir saugumu, kurį, dar būdami kūdikiai, patyrėme gerdami motinos pieną. Kai šie esminiai poreikiai nepatenkinti, mes nesėkmingai bandome save pasotinti maistu, ir persivalgome. Tačiau grumtis su sielos alkiu, per prievartą ribojant maistą, taip pat beprasmiška. Todėl pirmiausia reikia atskirti, kur yra mūsų kūno, o kur sielos poreikiai. Ir vėliau bandyti kompensuoti saugumo trūkumą.
Pasitikėjimas ir jautrumas
Jausti ir pasitikėti - esminiai mitybos jogos dalykai. Pirmiausia mums reikia patikėti, kad mūsų kūnas gali geriausiai patarti, ką mums reikėtų valgyti. Vėliau reikia išmokti išgirsti jo kalbą. Dėl to reikės daugiau laiko skirti vien tik valgiui, pokalbius, televizorių ir laikraštį paliekant nuošalyje. Uždavus sau klausimą: „Ar esu alkanas?“, „Ką dabar labiausiai norėčiau suvalgyti?“, reikia įsiklausyti į savo kūną ir pažinti fizinius ir emocinius pojūčių aspektus. Išmokę suprasti organizmo poreikius, priartėsime prie savo tikrojo „Aš“. Mitybos joga tam siūlo keletą pratimų:
Valgyti neskubant
Skirkime mėgavimuisi maistu vos penkias minutes per dieną - ir mūsų santykis su juo taps labiau harmoningas.
Aromatas - tai pirmas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį prieš pradedant valgyti. Pajauskite aromatą, mintyse apibūdinkite jį, o vėliau palyginkite savo pojūčiais, kurie atsiras jau įsidėjus gardų kąsnelį į burną.
Pajauskite maisto temperatūrą: ji padeda ar trukdo atsiskleisti maisto skoniui?
Pajauskite tekstūrą, mintyse apibūdinkite ją įsiklausydami į savo pojūčius - patinka ji jums ar ne?
Įvertinkite skonį ar skonių derinį, vartydami maistą burnoje, - skonio receptoriai įvairiose liežuvio zonose padės pajusti visus niuansus. Pabandykite mintyse aprašyti juos, kaip vyno degustatoriai aprašo skirtingus šio gėrimo tonus ir skonio atspalvius.
Pajutę norą nuryti maistą, darykite tai lėtai, pajuskite, kas vyksta jūsų kūne tą momentą.
Mityba įsiklausant
Pajausti kiekvieną kąsnelį ir mėgautis juo - nepaprasta užduotis. Nuo vaikystės įpratome pereiti prie kito etapo, neužbaigę, neapmąstę buvusio: mūsų nuolat laukia daugybė reikalų, turime pernelyg daug įsipareigojimų.
Mityba įsiklausant padeda atrasti pasitenkinimą, kurį mums suteikia skonio atspalviai. Tokiu būdu anksčiau mėgtas maistas gali pasirodyti ne toks skanus, o tai, kas atrodė prėska, leidžia atrasti visą skonio spektrą. Mityboje kvapas ir skonio atspalviai yra ne mažiau svarbu nei baltymai ir angliavandeniai. Kai išmokstame mėgautis kiekvienu kąsneliu, keičiasi ir mūsų požiūris į maistą. Įprasta porcija ima atrodyti itin didelė. O mažiausiai apdoroti produktai atrodo skaniausi. Taigi, išmokus mėgautis maistu formuojasi sveiki įpročiai: mums ima nebepatikti pernelyg saldus ar sūrus maistas bei kiti skonį keičiantys priedai.
Keistis neskubant
Jogos principas - jokios prievartos, būdingas tiek požiūriui į mūsų kūną, tiek į kitus gyvenimo aspektus. Primestos, prievartinės permainos mityboje nėra tikrasis kelias į sveikatą. Reikia praktikuoti mitybos jogą - ne kaip griežtą direktyvą ar dietinius nurodymus, bet kaip savęs pažinimą ir naujos (malonios) patirties įgijimą. Tiktai bandant po truputį priimti save, ugdyti pasitikėjimą kūnu, galima pasikeisti į gera - ar tai būtų susiję su figūra, savijauta ar laimės ir gyvenimo pilnatvės pojūčiu.
Šaltinis: „Wday“
