Atlikėjas pasidalijo užuojauta su A. Čekuolio šeima ir prisiminė jo kilnų žingsnį.
Atsisveikino su A. Čekuoliu
Socialiniame tinkle „Facebook“ V. Diawara savo asmeninėje paskyroje pasidalijo atsisveikinimu su A. Čekuoliu. Žymus atlikėjas prisiminė visuomenės veikėją ir pasidalijo kilniu A. Čekuolio poelgiu.
„Su giliu liūdesiu atsisveikinu su Algimantu Čekuoliu. Ne tik iškilia asmenybe, bet ir žmogumi, kuris man asmeniškai labai daug reiškė. Kai tik atvykau gyventi į Lietuvą, jis su šeima mane priėmė į savo namus ir padėjo tvirtai žengti pirmuosius žingsnius čia – tiek gyvenime, tiek muzikoje.
Algimantas buvo neįtikėtinai šiltas, išmintingas ir įkvepiantis žmogus – sugebėdavo papasakoti įdomią istoriją apie bet ką, o jo gebėjimas gaminti maistą niekada nenustojo stebinti. Jo šviesa išliks atmintyje.
Užuojauta jo artimiesiems. Ilsėkis ramybėje“, – buvo rašoma V. Diawaros įraše.
A. Čekuolio gyvenimas
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad šiandien buvo pranešta, kad šį pasaulį paliko A. Čekuolis. Prieš kelerius metus atsisveikinęs su televizija, kur parengė šimtus „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ laidų, A. Čekuolis sakė sugrįžtantis prie rašymo – paskutiniąją knygą „Medinė kaukė. Tikroji mano istorija“ išleido 2023-aisias.
Pastaruosius kelerius metus A. Čekuolis leido slaugos namuose „Addere Care“ Trakuose – čia praėjusių metų lapkričio 10-ąją jis pasitiko ir savo 93-ąjį gimtadienį.
Tąkart, švenčiant gimtadienį, Alinai Kemežienei jis sakė niekada nesureikšminęs gimtadienių, vis tik tie, kurie prasideda skaičiumi 9, jį domino – sakė, kad niekada nežinai, kiek dar jų liko ir kuris bus paskutinis.
„Kol rašiau knygas, jaučiau, kad gyvenu. Pernai išėjo paskutinioji. Bet ką gali žinoti, gal bus dar viena paskutinė...“ – apie rašymą ir paskutinę knygą tąkart kalbėjo A. Čekuolis.
Švenčiant 93-ąjį gimtadienį, A. Čekuolis, paklaustas, ar mėgsta svajoti, nedvejodamas atsakė: taip! Jis džiaugėsi, kad nugyveno įdomų gyvenimą.
„Apie savo likimą svajojau daug. Ir smagu, kad šiandien galiu pasakyti, jog gyvenimą nugyvenau dar įdomiau, nei svajojau. Beje, manau, kad svajonės yra dar ir būdas negalvoti apie ligas. Vis tik, kad svajonės pildytųsi – reikia tausoti savo kūną. Reikia žiūrėti, kad per anksti neateitų senatvė“, – kalbėjo garsus šalies žurnalistas, rašytojas.
Skaudi žmonos netektis
2019-aisiais A. Čekuolis išgyveno skaudžią netektį – po sunkios ligos mirė jo žmona Edita Čekuolienė. 2020 m. A. Čekuolis dalijosi jautriais prisiminimais su žurnaliste Laisve Radzevičiene.
Tąkart jis kalbėjo, kad jo ir žmonos ryšys buvo itin stiprus, o po jos mirties neslėpė – šią netektį išgyveno itin sunkiai.
„Po Editos mirties taip ir neišdrįsau asistuoti moterims. Man visada atrodė, jog įžeisiu jos atminimą. Mėgstu pabūti sanatorijose Druskininkuose ar Birštone, kur pilna vienišų žmonių, prisėsti prie baro ir pasikalbėti prie vyno taurės.
Negaliu pasakyti, kad esu patyręs vienišumą, kai nežinai, kur dėtis. Gal jau ir nebepatirsiu“, – tuomet kalbėjo A. Čekuolis ir šmaikščiai pridūrė:
„Kas žino, kiek man čia liko, žiūrėk, po pusmečio ims ir užsidarys klapanai. Pažadėkit, kad manęs negailėsite, geriau – pavydėkit“.
Daugybė metų televizijoje ir darbas laivuose
Jo gyvenimas buvo spalvotas ir kupinas nuotykių – 1931 m. lapkričio 11 dieną Panevėžyje gimęs A. Čekuolis 1953 m. baigė M. Gorkio literatūros institutą Maskvoje, o tais pačiais metais jo gyvenimas pasisuko visai kita linkme – kone dešimtmetį dirbo jūreiviu žvejybiniuose laivuose, tuo metu rašė knygas, apsakymus, baigęs kalbų mokyklą Havanoje, 1964-1967 metais vertėjavo ir dėstytojavo Kuboje.
Tuomet keliai pasuko į žurnalistiką – nuo 1969 iki 1986 metų A. Čekuolis buvo SSRS naujienų agentūros „Novosti“ korespondentas Maskvoje, Kanadoje, Potugalijoje, kur buvo ir biuro vedėjas, bei Ispanijoje.
Nuo 1986 iki 1992 m. jis dibo savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiuoju redaktoriumi, vėliau tapo televizijos veidu – 1995-2016 metais rengė ir vedė legendine tapusią laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.
A. Čekuolis prisidėjo ir prie Lietuvos ateities kūrimo – 1988 m. buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vėliau, 1988-1990 m., ir jo Seimo tarybos narys, o 1989 m., remiamas Sąjūdžio, buvo išrinktas SSRS liaudies deputatu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
