A. Čekuolio gyvenime netrūko nuotykių ir įvairiausių gyvenimo vingių, tačiau jo gyvenimo inkaras buvo antroji žmona psichologė, dėstytoja Edita Čekuolienė, kurios gyvybė užgeso 2019 m. birželio 14-ąją, po sunkios ligos.
2018-aisiais apie tai, kad žmonai vėžys, vienoje televizijos laidoje užsiminė A. Čekuolis, anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt. Diagnozės neslėpė ir pati E. Čekuolienė, apie savo sunkią ligą kalbėjusi be kruopelės savigailos, kaip tuomet skelbė žiniasklaida.
„Tai vėžys, ne paslaptis. Jis buvo pakankamai išplitęs, ketvirta stadija. Aš labai greitai supratau, kiek nedaug turiu laiko. Suvokiau, jog gavau gyvenimo pamoką“, – tąkart atvirai kalbėjo E. Čekuolienė.
Gražių santykių pagrindas – pagarba
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, kelionėje susipažinusi ir ilgus metus kartu nugyvenusi pora niekada neslėpė gražių santykių ir pagarbos vienas kitam.
A. Čekuolis ne kartą viešai kalbėjo apie meilę savo žmonai, o Edita, būdama kiek santūresnė, visada šiluma ir dėmesiu apgubdavo lietuvių mylimą Algimantą.
Jiedu susituokė 1996-aisiais. LRT laidoje „Stilius“ 2017-aisiais E. Čekuolienė neslėpė – iš tikrųjų gyventi pradėjo tada, kai gyvenimo keliai suvedė su A. Čekuoliu. O ir susitiko jau ne 18-mečiai, tad ir darnūs santykiai gimė iš tikro jausmo.
Laidoje E. Čekuolienė atviravo – jiedu mėgdavo vienas kitą patraukti per dantį, pajuokauti, bet abu tai moko daryti meistriškai, žinodami ribas ir nepaliesdami skaudžių kampų. Tačiau nors ir pašiepdavo, visada vienas į kitą kreipėsi pagarbiai – „jūs“.
Ir meilę jie reikšdavo paprastais dalykais – juk net išskalbti drabužiai ar pagamintas skanus patiekalas yra meilės išraiška. Taip koja kojon gyvenime jie žengė daugiau nei 20 metų, iki sunkiai ligai pasiglemžiant E. Čekuolienės gyvybę.
E. Čekuolienė su vėžiu kovojo ne vienerius metus ir 2019-aisiais kovą pralaimėjo. Šeima atsisveikino uždaro atsisveikinimo metu – paskutinį „sudie“ tarė be fotografų blyksčių ir viešumos.
Žmonos netektį išgyveno sunkiai
Po skaudžios netekties, kurią pats A. Čekuolis pasakojo išgyvenęs itin sunkiai, jis ne kartą žurnalistams kalbėjo apie jų tarpusavio ryšį, santykius ir skausmą, likusį išėjus mylimajai.
Pirmąkart apie netekties skausmą A. Čekuolis naujienų portalui tv3.lt prabilo 2019-aisiais. Tąkart, praėjus vos kelioms savaitėms po netekties, jis neslėpė – dienos jam sunkios ir liūdnos, bet visą žmonos kovos kelią su liga jis buvo šalia.
„Šis laikas man yra labai sunkus. Labai sunkus laikas. Tą ligą, vėžį, mes žinome visi. Dar prieš pusantrų metų Editai buvo nustatyta ketvirta stadija, medikai atsisakė atlikti sudėtingą smegenų operaciją, nes tai nebebūtų nieko pakeitę.
Edita ir mes visi kartu kovojome iki galo. Mes visi kartu buvome iki paskutinės minutės. Darėme viską, kas įmanoma.
Jai buvo taikoma chemoterapija, spindulinė terapija. Su gydytojų leidimu gydėme ją esencijomis, žolelėmis, natūraliais produktais. Deja, nutiko taip, kaip nutiko“, – sakė A.Čekuolis.
Su A. Čekuoliu apie mirtį kalbėti nebuvo sudėtinga – į šią temą jis visada žiūrėjo filosofiškai ir ramiai: „Gyvenime esu matęs ne vieną mirtį. Į kiekvieną iš jų žiūriu taip, kaip žmogus žiūri į mišką bet kuriuo metų laiku. Štai rugsėjis gali būti dar žalias, tačiau jau pastebi geltonų lapų. Spalį geltonų lapų bus daugiau. Taip žiūrėsiu ir į savo mirtį. Tai natūralu. Žiūriu į tai ramiai.“
„Atrodo, tarsi Ji būtų visą laiką čia“
2020-aisiais, artėjant Velykoms – tai buvo pirmosios pavasario šventės, kurias jis pasitiko be žmonos – A. Čekuolis vėl pasidalijo prisiminimais apie žmoną ir kaip gyvenimas klostosi be jos.
Tąkart jis pasakojo, kad per šventes jam patinka matyti džiugius žmonių veidus, tačiau jam tos šventės buvo kitokios, nepažintos, neįprastos ir skaudžios – A. Čekuolis atviravo, kad nors tuo metu gyveno su sūnumi ir marčia, be žmonos gyvenimas tapo nebe toks.
„Atrodo, tarsi Ji būtų visą laiką čia. Buvome visiškai subrendę, kai vedėme. Abiems tai buvo antras kartas, karštoms liepsnoms vietos nebuvo, bet buvo stabili draugystė. Dabar, kai ateina įdomi ar paradoksali mintis, stojuosi, kad eičiau jai pasakyti. Bet čia pat vėl atsisėdu ir įjungiu televizorių“, – atvirai kalbėjo A. Čekuolis.
Tais pačiais metais, minėdamas 89-ąjį gimtadienį, žurnalistei Laisvei Radzevičienei jis, paklaustas apie tai, kaip ištveria vienatvę po žmonos mirties, kalbėjo:
„Po Editos mirties taip ir neišdrįsau asistuoti moterims. Man visada atrodė, jog įžeisiu jos atminimą. Mėgstu pabūti sanatorijose Druskininkuose ar Birštone, kur pilna vienišų žmonių, prisėsti prie baro ir pasikalbėti prie vyno taurės. Negaliu pasakyti, kad esu patyręs vienišumą, kai nežinai, kur dėtis. Gal jau ir nebepatirsiu.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
