Pats G. Žilys sakė: „Retas dramos režisierius suvokia, kad operos esmė - dramaturgija partitūroje, o ne siužete“, o lygindamas dramos ir muzikinių spektaklių kūrimo ypatybes menininkas tvirtino - „Nesutiksiu su tuo, kad operą pastatyti lengviau nei Čechovą“.
Gintas Žilys gimė 1941 rugsėjo 2 dieną. 1963 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Muzikos akademija) aktoriaus meistriškumo specialybę, dirbo Šiaulių dramos teatre, Vilniaus Jaunimo teatre. 1971 m. baigė Aukštuosius režisūros kursus Maskvoje.
Pirmuosius penkiolika spektaklių G. Žilys pastatė Vilniaus Jaunimo teatre. Kauno akademiniame dramos teatre jo pastatytas R. ir R. Šermanų miuziklas „Merė Popins“ (1977) buvo apdovanotas tuometinėmis sąjungos ir respublikos kultūros ministerijų premijomis. Pajutęs, kad kurti spektaklius savarankiškumo prasme yra įdomiau nei vaidmenis, G. Žilys nutarė toliau studijuoti režisūrinio proceso paslaptis. Dosni likimo ranka lėmė, kad Aukštųjų režisūros kursų Maskvoje metu, jam teko laimė mokytis pas vieną žymiausių rusų teatro menininkų, režisierių A. Efrosą. Jo generuotas idėjas G. Žilys turėjo puikią progą perteikti Kauno valstybiniame muzikiniame. Čia jis statė beveik visų žanrų muzikinius spektaklius, kurių žymesni: G. Goberniko muzikinė komedija „Meile nežaidžiama“ (1978), G. Kuprevičiaus miuziklas „Aš tau siunčiu labų dienų“ (1986).
1987 m. G. Žilys įkūrė Klaipėdos muzikinį teatrą. Vadovaudamas jam statė spektaklius, kurių žymesni yra operos: A. Žigaitytės „Mažvydas“, G. Donicečio (Donizetti) „Varpelis“, G. Rosinio (Rossini) „Italė Alžyre“, G.C.Menočio (Menotti) „Telefonas“ ir „Mediumas“.
1991 - 2005 m. G. Žilys buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas, po to dar ketverius metus - meno vadovas. Dirbdamas Kaune, jis tęsė ilgametes šio teatro tradicijas statyti visų muzikinių žanrų spektaklius, tačiau reikliai pertvarkė repertuarą, rinkdamasis pakankamai aukšto meninio lygio kūrinius.
Svarbiausi G. Žilio pastatymai - operos: V. A. Mocarto (W.A.Mozart) opera „Don Žuanas“ (1980, su dirigentu, prof. Sauliumi Sondeckiu ir dailininku Rimtautu Gibavičiumi), Š. Guno (Ch. Gounod) „Margarita“ (1994, geriausias metų spektaklis Kaune), U. Džordano (U. Giordano) „Andrė Šenjė“ (1999), Dž. Verdžio (G. Verdi)„Traviata“ (1999), G. Kuprevičiaus „Karalienė Bona“ (2002), Š. Guno „Romeo ir Džuljeta“ (2003); operetės: I. Kalmano „Silva“ (1992), J. Štrauso (J. Strauss) „Šikšnosparnis“ (1993) ir „Naktis Venecijoje“ (2001), P. Abrahamo „Viktorija“ (1996), F. Leharo „Grafas Liuksemburgas“ (2002) ir „Linksmoji našlė“ (2008), F. Loewe miuziklas „Mano puikioji ledi“ (1998).
1996 m. ir 1997 m. režisierius bendradarbiavo su Čikagos Lietuvių opera, pastatė operas „Jūratė ir Kastytis“, „Marta“.
Nuo 1995 m. režisierius buvo humanitarinių mokslų docentas, 2002 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir teatro menui jis apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino kryžiumi, 2004 m. apdovanotas Estijos Respublikos Baltosios žvaigždės ordinu.
Atsisveikinimas su režisieriumi Gintu Žiliu - Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Velionis bus pašarvotas balandžio 23 d. (pirmadienį). Lankymas nuo 15 iki 22 val. ir balandžio 24 d. nuo 9 val. Karstas išnešamas 14 val.
Režisierius Gintas Žilys bus laidojamas Kauno Petrašiūnų kapinėse.