Žmones visais laikais domino miego prigimtis. Ankstesnio laikmečio mokslininkai nežinojo sapno priežasčių ir dažnai keldavo klaidingas teorijas. Taip daugiau nei prieš šimtmetį kai kurie mokslininkai manė, jog miegas – tai organizmo apsinuodijimas. Kadangi būdraujant žmogaus kūne kaupiasi nuodai, jie apnuodija smegenis, o šio apsinuodijimo simptomai pasireiškia miego metu.
Žmogus miegui atiduoda beveik trečdalį savo gyvenimo. Miegas – ciklinis reiškinys. Paprastai per 7-8 miego valandas pasikeičia 4-5 ciklai. Kiekvieną ciklą sudaro 2 fazės: lėtojo (gilaus) ir jautraus, vadinamo greitojo miego fazės.
Kai žmogus užmiega, jis pasineria į gilų miegą, kuris turi 4 stadijas. Jo metu organizme sulėtėja medžiagų apykaita, nukrinta temperatūra, atsipalaiduoja raumenys. Maždaug po 1,5 valandos giliojo miego fazę keičia greitasis miegas. Šios fazės metu organizme aktyvuojama vidaus organų veikla ir būtent šiuo metu žmogus regi sapnus. Greitasis miegas trunka apie 15 minučių.
Miego norma, būtina geriam poilsiui – apie 7-8 valandos. Istorijoje buvo atvejų, kai žmonės miegodavo gerokai trumpiau. Napoleonas miegodavo ne ilgiau kaip 4 val. per parą, Petras I, F.Šileris, J.V.Gėtė, V.M.Bechterevas – po 5 val., o T.A.Edisonas apsiribodavo vos 2-3 valandų miegu.
Ir vis dėlto mokslininkai atliko bandymus, kurių metu neleido žmonėms užmigti, tačiau bandymų metu jie mėgino išsiaiškinti kiekvienos miego fazės reikšmę. Žmogų žadindavo konkrečioje miego stadijoje, o tada ir vėl leisdavo užmigti. Visus rezultatus fiksuodavo specialiais prietaisais. Išsiaiškinta, kad atėmus greitojo miego fazę žmogus tampa išsiblaškęs, agresyvus, prastėja jo atmintis, atsiranda nepaaiškinamų baimių ir haliucinacijų. Mokslininkai priėjo išvados, kad greitojo miego metu organizme vyksta įvairūs procesai, nukreipti į nervų sistemos atkuriamąsias funkcijas.
Įdomūs faktai
Dažnai nutinka taip, kad jei žmogui nesiseka dienos metu išspręsti kokio svarbaus klausimo, atsakymą jis randa miegodamas. Istorijoje buvo atvejų, kai tokie sapnai išties pakeisdavo pasaulį.
