Giedoti himną sostinės gyventojai ir miesto svečiai liepos 6-ąją 21 val. tradiciškai kviečiami iš Vinco Kudirkos aikštės. O laukiant šios didingos akimirkos, žiūrovų laukia dar nematytas žaidimas.
Esame vieninteliai pasaulyje, kurie gali džiaugtis turintys tokią tradiciją, todėl šiais metais, kai mūsų visų laisvė ir vienybė tapo dar svarbesnė, kasmetinis bendras himno giedojimas pavirs į istorinę žinomų žmonių dvikovą žaidime apie Lietuvą! Išskirtiniam, šventiniam žaidimui diriguos Mindaugas Stasiulis, dalyviais taps gausus būrys žinomų žmonių, o liudininkais – ištikimiausi žiūrovai.
Tarp žaidimo dalyvių – puikiai žinomi veidai. Merūnas Vitulskis, Mantas Katleris, krepšininkas Mindaugas Kuzminskas – tik keletas jų. Žiūrovai išvys jau pamiltus televizijos veidus, žinomus sportininkus bei atlikėjus, o jų vykdomos užduotys bus pagardintos muzikiniais elementais, specialiais klausimais ir kitais netikėtais iššūkiais.
Apie šventės svarbą portalui tv3.lt papasakojo ir Merūnas. Jis tikina, kad šiuo metu itin svarbu švęsti valstybines lietuviškas šventes..
„Vaikams apie visas valstybines šventes kiek įmanoma daugiau stengiamės pasakoti ir patys stengiames padaryti tokią šventę namuose – kažką ypatingiau pasigaminame, daugiau kalbame apie istoriją. Kartais pasikviečiame ir draugų, kadangi laisva diena, tai visi stengiasi kitaip tą dieną praleisti“, – sako jis.
Patriotiškumo pavyzdys
Merūnas, kalbėdamas apie tikrą patriotiškumo pavyzdį, prisimena savo senelį. Anot pašnekovo, jis ne tik įskiepijo meilę savo šaliai vaikams, bet ir skatino juos sekti jo pėdomis. Dar iki šiol Merūno Vitulskio namuose yra gyvas senelio palikimas.
„Mano senelis buvo labai didelis patriotas. Jis buvo dailininkas, todėl daug tapė istorine tematika. Nemažai nacionaliniuose Lietuvos meno fonduose yra jo darbų kolekcijų. Jo visa tapyba buvo paremta Lietuva – jos gamta, kultūra. Viskas buvo susiję su gimtine – tas ryškiai jautėsi mūsų šeimoje. Dabar pas mane namuose kabo keli jo paveikslai – vienas iš jų vadinasi „Pavergta Lietuva“, kuriame sėdi Krivių Krivaitis, palinkęs prie kanklių sudraskytomis stygomis ir grandinėmis prirakinta vaidilutė.
Tos alegorijos visada buvo šalia jo ir už tą paveikslą jis vos nesėdo į kalėjimą. Mano šeimai tai yra labai svarbu – jis ir savo dukroms skiepijo žinią, kas yra Lietuva ir kokia ji svarbi. Aš tą stengiuosi kaip tradiciją perleisti savo vaikams ir pats be galo myliu šitą šalį, kad ir kiek bekeliaučiau svetur. Turbūt niekur gaivesnio oro išlipęs iš lėktuvo nesu įkvėpęs“, – apie lietuvišką gaivą kalba vyras.
Pats Merūnas atskleidžia, kad nors ir savo senelio gyvo jis nespėjo pamatyti, jis yra įrodymas, kad savo meilę tėvynei galima skleisti ne vien tik žodžiais, bet ir darbais.
„Gal tai turėtų duoti žinią, kokia stipri jo įtaka buvo dukroms – mano mamai, tetoms. Ta banga toliau tęsiasi ir aš tarsi jam jaučiu skolą, nes jis buvo be galo apsišvietęs žmogus, neapsiėjo be ginčų su to meto šviesuoliais apie istoriją. Jis labai stipriai gindavo savo šalį. Pats tapybos paveldas labai stipriai darė man įtaką, nors ir niekada iš jo lūpų negirdėjau, ką reiškia būti lietuviu. Per jo visus darbus tą puikiai jaučiu, dėl to norėjau pats būti pats dailininkas ir nešti jo vėliavą, – atvirauja operos solistas. – Tačiau atsitiko taip, kaip atsitiko – likau muzikoje.“
Rusijos bomboms vasario 24 dieną nugriaudėjus Ukrainoje, lietuviai nedelsdami būrėsi į pagalbą. Kas kaip galėjo, tas taip padėjo – rinko pinigus, maisto produktus, važiavo tiesiai į frontą. Pats atlikėjas sako su džiaugsmu stebėjęs, kaip greitai lietuviai susivienijo.
„Kai prasidėjo visi reikalai su Ukraina, buvo labai gera stebėti, kaip greitai lietuviai sugeba susivienyti. Nebebuvo nei šeimų parado, nei viruso – visi tiesiog puolė veikti. Visi norėjo kažkaip prisidėti, nes žino, koks tas laisvės skonis. Gera buvo žiūrėti, kaip per savaitę sparčiai buvo pradėti rinkti pinigai ginkluotei, nukentėjusiesiems. Manau, kad kiekviename mūsų yra valstybė – kitaip negali būti. Tas stiprus laisvės jausmas ir supratimas, kad svetimo skausmo nebūna turbūt yra geriausia stiprios valstybės išraiška. Visos politinės problemos dingo – žmonės tiesiog ėmė ir darė. Gražesnio bruožo ir jausmo turbūt seniai nebuvau patyręs“, – šypsosi vyras.
Kad ir kiek bekeliautum, geriausia ir širdžiai mieliausia vieta turbūt bus namai. „Žmonės gali ką nori šnekėti, bet namai yra namai“, – sako Merūnas.
„Mano patriotiškumas niekada nebuvo silpnas. Kiekvienas iš mūsų turime tą jausmą. Niekada nebuvau pasyvus – gavau daug siūlymų važiuoti į užsienį dirbti, bet aš nei vieno nepriėmiau. Turbūt ir pats būčiau sunkiai susitaikęs su gyvenimu taip toli. Turiu daug draugų, kurie buvo išvykę gyventi, dirbti svetur, ir kai kurių iš jų akyse aš matau ašaras. Dažnai jie sako, kad mes esame tokie laimingi, kad galime gyventi savo šalyje. Žmonėms labai sunku viską iš naujo pradėti svetur“, – kalba pašnekovas.
14 metų – būtent tiek TV3 žiniasklaidos grupė kasmet liepos 6-ąją kviečia praleisti kartu. Žiniasklaidos grupės inicijuotas „Tautiškos giesmės“ giedojimas Valstybės dienos proga ilgainiui tapo visame pasaulyje išsibarsčiusius lietuvius vienijančiu reiškiniu, kasmet primenančiu, kiek daug gali mūsų bendrystė. Būtent todėl šiais metais žiūrovai kviečiami tai atšvęsti – pasinerkime į intriguojantį žaidimą su „Himno giedojimo švente“!
Renginio metu puikią nuotaiką palaikys gyvo garso grupė, o malonia staigmena žiūrovams taps faktas, jog žaidimo metu jie galės išvysti ir save. Visą savaitę TV3 reporteriai keliavo po Lietuvą ir bandė išsiaiškinti, kuris kraštas apie mūsų visų mylimą šalį žino daugiausiai!
„Himno giedojimo šventę“ liepos 6-ąją stebėkite nuo 19.30 val. tik per TV3, o himną giedokime kartu nuo 21 val. Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje!
