Neseniai naujienų portalas Balsas.lt rašė apie ekstremalias mergvakarių linksmybes, kuomet būsimas nuotakas iš gatvės, namų ar autobuso stotelės pagrobia kaukėti vyriškiai ar linksmai nusiteikusių statybininkų brigada, tačiau tai – ne vienintelis būdas šią dieną paminėti šauniai ir išskirtinai.
Mergvakaris Rumšiškėse (nuotraukos iš Lietuvos liaudies buities muziejaus archyvo)
Vyriasnioji muziejininkė Vida Olechnovičienė, paklausta apie mergvakarių rengimą Rumšiškių etnografiniame muziejuje, sakė: „Mergvakariai Rumšiškėse rengiami nuo 2003 metų ir pastebime, kad jie populiarėja. Merginos sako, kad jau pabodo „tradicinis“ šventimas – vaikščiojimai po gatves ir tortai su tam tikra atributika. “
Mergvakaris Rumšiškėse (nuotraukos iš Lietuvos liaudies buities muziejaus archyvo)
Atgimsta senovės papročiai
Kalbėdama apie mergvakario šventimą Rumšiškėse pašnekovė sakė: „Mergvakario metu viskas daroma pagal senovines vestuvių išvakarių tradicijas. Lietuvoje šis vakaras turi daug skirtingų pavadinimų – pintuvės, liūdvakaris. Vakaro metu kalbame apie tradicinius drabužius, merginos jais apsirengia, atliekamas tam tikras atsisveikinimo su jaunąja ritualas. Taip, kai tai buvo daroma anais laikais, taip ir mes darome: kasos išpynimas anuomet merginai buvo labai svarbus momentas, tai ir mes darome mergvakario metu. Per mergvakarį naudojami įvairūs muziejaus eksponatai, kalbama apie jų istorinę ir simbolinę prasmę.“
Mergvakaris Rumšiškėse (nuotraukos iš Lietuvos liaudies buities muziejaus archyvo)
Pasak V. Olechnovičienės, tai būna rimtas vakaras, bet kartu ir savotiška pramoga – pasipuošiama tautiniais drabužiais, prisimenami burtai, kaip žinoti, kada ištekėti, kaip prisivilioti vyrą.
Mergvakaris Rumšiškėse (nuotraukos iš Lietuvos liaudies buities muziejaus archyvo)
„Anksčiau buvo skatinama tokia nuotaika, kad ištekanti mergina išsiverktų ir jai naujame gyvenimo etape verkti nereikėtų, bet per mergvakarius dažniau ašaros rieda iš juoko“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad pasitaiko atvejų, kai merginos susijaudina iš tiesų. „Dažnai šventes paverčiame pramogomis, bet juk tiesų reikia stengtis, kad ta diena atmintyje išliktų, nes tai atsisveikinimas su vienu gyvenimo tarpsniu ir žingsnis į kitą. Jei šis vakaras žmogaus širdyje palies jautrias stygas, tai prisiminimas išliks ilgam. Būna taip, kad ašarėlės nurieda ne tik nuotakai, bet ir kitoms vakaro dalyvėms“, – kalbėjo moteris.
Mergvakaris Rumšiškėse (nuotraukos iš Lietuvos liaudies buities muziejaus archyvo)
Mergvakarių kainos Rumšiškėse priklauso nuo svečių pageidavimų: be bilieto į parką užsiėmimo kaina siekia 300 litų, bet norintys gali pajodinėti ar pasivaišinti tradicinėmis vaišėmis. Populiaru į mergvakarius kviesti kanklininke, tiesa, už šią paslaugą taip reikia mokėti papildomai.
Mergvakaris Rumšiškėse (nuotraukos iš Lietuvos liaudies buities muziejaus archyvo)
Tikslas – atkalbėti nuo vestuvių
Nesikreipusi į renginių organizatorius ir ne vieną mergvakarį savo jėgomis suorganizavusi Miglė Situravičiūtė, paklausta, iš kur renginiams sėmėsi idėjų, sakė: „Organizuojant tokį renginį labai svarbu atsižvelgti į tai, kokiam žmogui tai darai. Pirmosios idėjos ir gimsta tuomet, kai pagalvoji apie jo pomėgius, prisiminimus. Žmogus, kurio šventei ruošiamasi ir tampa pagrindine idėja – pokštai, išdaigos, linksmi nutikimai ir pan. Žinoma, pravartu peržvelgti ir interneto puslapius, ten būna tikrai neblogų idėjų.“
Mergvakaris Rumšiškėse (nuotraukos iš Lietuvos liaudies buities muziejaus archyvo)
Paklausta apie šiuolaikinių mergvakarių tradicijas pašnekovė sakė: „Nė viename mergvakaryje, kuriuose man yra tekę dalyvauti, nebuvo jokių vulgarių pokštų, nors žinau, kad tokios atrakcijos gana populiarios. Pagrindinė mergvakario idėja – bandymas atkalbėti būsimą nuotaką nuo vestuvių ir bandymas įrodyti, kad laisvas gyvenimas yra daug įdomesnis.“
M. Sirutavičiūtė pasakojo, kad kartą teko dalyvauti mergvakaryje, kuriame buvo prisimintos ir senosios lietuvių tradicijos. „Tokiu atveju ši šventė įgauna kitokį atspalvį ir pavirsta mergelės paruošimu šeiminiam gyvenimui: šukuojamos kasos, pinami vainikai ir pan.“
Į klausimą, ar šiuolaikiniai mergvakariai turi kokią nors simbolinę prasmę, pašnekovė sakė: „Manau, kad tikrai turi. Po tuštokų blaškymųsi po miestą, įvairių atrakcijų, vakaras vis tiek baigiasi draugišku merginų pasisėdėjimu. Prasmė – pabūti kartu, mergaitiška draugystė, pasidalijimas prisiminimais ir pan.“
Santuokų rūmų laiptų šlavimas
Paprašyta prisiminti linksmą istoriją, susijusią su mergvakariu, M. Sirutavičiūtė sakė: „Vieno mergvakario metu būsimai jaunajai liepėme nušluoti santuokų rūmų laiptus. Sakėme „darbas ne iš lengvųjų, tavo rankos baltos, susitepsi, gal verčiau iš viso tekėti nereikia“, bet ji šluoti sutiko. Vos mergina pradėjo šluoti, į Santuokų rūmų kiemą įvažiavo limuzinas, iš kurio išlipo kariška apranga apsirengę vaikinai, kurie iš karto parodė susidomėjimą tuo, kas vyksta. Vaikinai, suprantama, buvo šiek tiek išgėrę, jie puolė mus šokdinti. Viso šito džiaugsmo įkarštyje pasirodė apsaugos darbuotojai, tad teko šluotą pakuotis ir dingti.“
Pašnekovės teigimu, mergvakario organizavimą reiktų pradėti prieš mėnesį nuo planuojamos datos ir nelengva suderinti daugumai viešnių tinkamą laiką. „Kai kalbama apie trisdešimt merginų vienoje vietoje, reikia padirbėti. Taip pat prieš šventę būna rengiami susitikimai-apsitarimai, kur paprastai dalyvauja apie 10 proc. panelių, o vėliau kitos būna gerokai sutrikusios, karpo ausimis ir klapsi blakstienomis, nes nežino, kaip ir kas turi vykti.“ Anot M. Sirutavičiūtės, mergvakariai nėra brangūs renginiai, nes daug dalykų galima pasidaryti pačioms.
Pašnekovė pateikė ir keletą linksmų idėjų mergvakariui: „Visai nebrangiai galima paplaukioti jachta Trakų ežeruose, taip pat kartą mergvakariui valandai užsakėme kino teatro salę ir gurkšnodamos šampaną žiūrėjome smagų pačių sukurtą filmuką apie jaunosios gyvenimą.“
M. Sirutavičiūtės teigimu, nuotaikingai bernvakarius rengia vaikinai, jai yra tekę girdėti, kad jaunasis verčiamas šokti su parašiutu ar jam padovanojamas erotinio masažo procedūros.
