Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba
Vilniaus dailės akademijos „Titaniko“ parodų salėje atidaryta lyčių pusiausvyros mene siekiančių moterų paroda „Postidėja. Atstatomieji darbai“. Tai prieš metus lietuvių menininkų iškeltų aktualių klausimų tęsinys.
Pernai „Postidėjos“ paroda siūlė atkreipti dėmesį į, pasak parodos kuratorių, neproporcingą vyrų ir moterų vertinimą meno pasaulyje. Per metus padėtis nepasikeitė, todėl lietuvių menininkės kviečia dar kartą pažvelgti moterų akimis, kad ir į tai, jog Nacionalinę kultūros ir meno premiją daugiausia gauna vyrai.
„Mūsų tikslas parodyti, kad tai yra tokios pat menininkės, kaip ir visi kiti, ir tik dėl simbolinių galios žaidimų, įpročių, kultūrinių tradicijų, į vyro darbą žvelgiama rimčiau. Neturėtume vertinti pagal lytis. Turėtų būti geras kūrinys, arba blogas, nepriklausomai nuo to, kas tai padarė ir visi norėtų įsivaizduoti, kad tai ir yra“, – sako parodos kuratorė Laima Kreivytė.
Parodoje eksponuojamų kūrinių autorės – žinomos lietuvių menininkės. Giedrė Lilienė vyriškumo simbolius vaizduoja supintus iš kasų, Paulina Eglė Pukytė į vaizdo darbuose užfiksuotų žmonių lūpas įdeda savo žodžius, pakeisdama prasmę.
„Ši paroda pirmiausia reiškia tai, kad tai yra menininkės, kurios nori eksponuotis, bet turi jungtis, kad galėtų tai daryti. Vienos feministinį diskursą permąsto daugiau, kitos mažiau. Šie mano darbai gal mažiau apie tai kalba, bet vis tik moters vieta ir moters menininkės problema šiaip ar taip lieka“, – sako menininkė, rašytoja Aistė Kisarauskaitė.
Iš viso parodoje dalyvauja daugiau nei 10 autorių, jas sieja noras nematoma padaryti matomą, todėl po parodos „Titanike“ darbai keliaus į kitus didžiuosius Lietuvos miestus.
