Kiekvienas norime, kad mus mylėtų tokius, kokie esame. Vis dėlto net artimiausiems žmonėms bijome parodyti savo tikrąjį veidą ir slepiamės už kaukės. Tačiau psichologai teigia, jog kaukė yra būtina: ji apsaugo mus nuo skausmo ir padeda išsaugoti ilgalaikius santykius.
Kai kuriems žmonėms prireikia daug laiko, kad jie atsivertų: ankstesni nusivylimai ir skausmas verčia būti atsargesnius. Esame linkę keisti kaukes, priklausomai nuo situacijos. Ypač dažnai vyrai daro klaidą, profesinį elgesio stilių ir sprendimų priėmimo strategiją perkeldami į privatų gyvenimą.
„Visi esame užsidėję kaukes, tik jos nėra matomos. Vienos kaukės reikalingos ieškant partnerio, kitos - pereinant į intymumo fazę, trečios - norint išsaugoti ilgalaikius santykius. Kaukių paskirtis – teigiamas savęs pristatymas ir savigyna“, - sako šeimos psichologijos profesorius Wolfgangas Hantelas-Quitmannas.
Meilė visuomet prasideda nuo apsimetinėjimų. Tačiau, jei tai užsitęsia, reiškia, kad jausmai nebus ilgalaikiai. Santykių pradžioje mes instinktyviai bandome užsidėti tam tikrą kaukę, kad atitiktume partnerio reikalavimus ir jam atrodytume patrauklūs. Mūsų elgesys neatspindi mūsų tikrojo vidinio pasaulio, greičiau atvirkščiai.
Šiandien moters svajonių vyras turi būti atkaklus, patikimas, sėkmingas, atsakingas, inteligentiškas, nepriklausomas, turėti gerą humoro jausmą bei nepriekaištingą išvaizdą. Koks realus vyras gali atitikti šiuos reikalavimus? Tačiau vietoj to, kad suabejotų šiuo nežmonišku idealu, daugelis jų pradeda abejoti savimi ir atsitraukia. Vyrų susikurtas moters idealas yra kiek kuklesnis, čia dominuoja išorinis patrauklumas. Atitinkamas įvaizdis - patrauklios moters ir sėkmingo vyro kaukės - turi užtikrinti, kad kažkas mus įsimylės.
Pasibaigus pirmam, dažniausiai išoriniam, apgaulingam prisistatymui, slėpynės žaidžiamos toliau. Reikalavimai idealiam partneriui keičiasi, kyla perdėti vienintelės, laimingos, harmoningos ir amžinos meilės lūkesčiai. Tačiau šiuolaikiniai reikalavimai ir siekis atrodyti idealiam yra tiesiausias kelias į vienatvę. Nuolatinė savikontrolė ir pagražintas Aš nepadeda palaikyti žmogiško ryšio.
Žmonės ieško artumo, tačiau nenori to parodyti, jie slepia vidinį nesaugumą už įžūlaus elgesio, šypsosi, nors yra įtūžę, atrodo ramūs, kai jų vidiniame pasaulyje - chaosas.
Kiekviena pora turi daug paslapčių, kurios atsirado dar prieš susipažįstant ar jau gyvenant kartu: sudėtinga praeitis, kitokia tapatybė, tamsiosios pusės ir slapti troškimai. Kuo didesnės šios paslaptys, kuo ilgiau jos slepiamos ir kuo didesnes pasekmes gali turėti, tuo didesnė tikimybė, kad partneris jas pastebi ar bent jau nujaučia esant.
Santykiai dūžta, kai partneriai neišmoksta būti atviri, nesuvokia savo bei mylimo žmogaus išgyvenimų. Jie vienas kitam ima primesti jausmus, kurie yra labiau susiję su jais pačiais, o ne su partneriu. „Vis dėlto net mylėdami vienas kitą, kaukių visiškai atsisakyti negalime. Nei vienas žmogus negali gyventi be išorinio įvaizdžio, nes jis apsaugo nuo dvasinio skausmo“, - sako psichologas.
Nors be kaukės pasirodome retai, visi esame patyrę emocinio artumo akimirkų. Tuo metu būname atviri kaip vaikai, be jokio apsimetinėjimo ir gynybos: suprantame kitą ir patys esame suprasti, atsiveriame be jokios baimės, kad būsime palikti ar prarasime meilę. Vis dėlto tokio atvirumo akimirkų tikslingai pasiekti ir kada panorėjus vėl pakartoti neįmanoma.
Ir kartais tenka išgyventi konfliktus, kad jų metu pasikeistų ne tik mūsų mylimo žmogaus, bet ir visos partnerystės paveikslas.
Šaltinis: „Welt“
