Portalas „Kas vyksta Kaune“ jau anksčiau rašė apie Kauno miesto savivaldybės tarybos nario ir verslininko Š. Matijošaičio bei jo sutuoktinės valdomame sklype planą statyti penkis daugiabučius buvusios apleistos irklavimo bazės vietoje, Taurakiemio g. 2C esančiame sklype.
Pirminį projektą rengė Kauno architektų studija „Archas“, projektavusi ir Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukciją.
Visgi net iki pirmųjų projektinių pasiūlymų viešinimų, Matijošaičiai spėjo susipykti su kaimynais Vičiūnuose.
Ginčas iš esmės kilo todėl, kad norėdamas pastatyti gerokai didesnius namus, nei leidžia detalusis planas, Š. Matijošaitis kreipėsi į savivaldybę, prašydamas pakeisti detalųjį planą. Naujame detaliajame plane statybos zona buvo padidinta nuo 1512 iki 2115 kv. m.
Anot gyventojų, pakoreguotas 2013-ųjų detalusis planas patvirtintas neteisėtai, nes tvirtinimo metu jis esą prieštaravo bendrojo plano sprendiniams, nenumačiusiems galimybės sklype statyti gyvenamuosius daugiabučius namus.
Pasak gyventojų, padidinta statybos zona „pažeidžia rajono gyventojų interesus, kadangi ženkliai padidinus statybos zonos plotą bus ribojamas upės matomumas aplinkiniams gyventojams bei galimybė naudotis pakrante“.
Maža to, naujajame detaliame plane numatyta kone dvigubai daugiau automobilių stovėjimo vietų lyginant su buvusiu planu – 51 vietoje 30, nors realiai jų esą reikėtų 59, nes projektuojamas toks skaičius turtinių vienetų. Projektuotojai tuomet patikino, kad šiuo metu cokoliniuose daugiabučių aukštuose butai neplanuojami, tad ir stovėjimo vietos šioms patalpoms esą neskaičiuojamos.
Koreguojamame detaliajame plane vietoje vieno numatyti du įvažiavimai į sklypą – savivaldybei raštą pateikusių Vičiūnų gyventojų manymu, tai reikšmingai padidins automobilių srautą, o kartu taršą ir triukšmą gretimose teritorijose, bei lems didesnę apkrovą keliams. Projektuotojų teigimu, papildomas įvažiavimas nedidins sklype ketinamo sutalpinti automobilių skaičiaus, atvirkščiai, „automobilių srautai pasiskirstys ir nesudarys grūsčių ties vienu įvažiavimu“.
Vičiūnų gyventojai taip pat pastebėjo, kad detaliojo plano korekcijoje nenumatyta gaisrinių automobilių apsisukimo aikštelė, o vienintelė galima apsisukimo vieta užstatoma dviem automobilių stovėjimo vietomis, taip esą pažeidžiant priešgaisrinius reikalavimus.
Nuo 2022 m., kai portalas „Kas vyksta Kaune“ pirmą kartą pranešė apie Vičiūnų gyventojų nesutarimus su NT projektą vystančiu Š. Matijošaičiu, konflikte netrūko naujų posūkių, mat po antrojo projektinių pasiūlymų viešinimo rato, gyventojai apskundė savivaldybės atliktas detaliojo plano korekcijas Regionų administracinio teismo Kauno rūmams.
Nors byla nebuvo išnagrinėta teisme, savivaldybė 2024 m. kovą išdavė statybų leidimą. Kol kas statybos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimu sustabdytos.
Bus ginčijamas teritorijų planavimo dokumentų teisėtumas
Ko gero svarbiausias įvykis – anksčiau Š. Matijošaičiui palankias detaliojo plano korekcijas palaiminusi savivaldybė, galiausiai išdavė leidimą statyboms. Šią informaciją patvirtino ir Kauno savivaldybė, nors ir neatsakydama, kada gi tiksliai buvo išduotas statybų leidimas.
„Taip, statybos leidimas išduotas penkių gyvenamosios paskirties pastatų – daugiabučių, Taurakiemio g. 2C, statybos projektui. Visa kita reikalinga informacija prieinama viešai“, – lakoniškai į klausimus atsakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Statybos dokumentų poskyrio vedėjas Donatas Grybauskas.
Kauno miesto savivaldybės sprendimą išduoti leidimą gyventojų bendruomenė taip pat apskundė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI).
Kauno Vičiūnų bendruomenės pirmininkas Kęstutis Petkevičius portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog VTPSI pripažino išduotą statybos leidimą neteisėtu. Beje, VTPSI motyvuodama sprendimą rėmėsi panašiais argumentais, kaip ir suinteresuoti gyventojai 2022 m. birželį, kuomet pirmą kreipėsi į savivaldybę, išreikšdami priekaištus dėl tuo metu tik planuojamos atlikti detalaus plano korekcijos.
„Priežastys yra tokios, kad tos detaliojo plano korekcijos negali būti laikomos korekcijomis.
2013 m. detaliajame plane sklypas buvo pakeistas į gyvenamosios paskirties – ten turėjo būti vienas namas, 25 butai, 25 parkingo vietos. Iki tol sklypo paskirtis buvo „Rekreacinės teritorijos“.
Vėliau savivaldybė patvirtino detaliojo plano korekcijas, kurios remiasi NŽT sutikimų nesilaikymu, vietoj vieno pastato jis pavirto į 5, vietoj 25 vietų automobiliams pasidarė 51.
Inspekcijos išvadose kalbama, kad tai nėra korekcija, tai iš principo yra naujas detalusis planas – dėl to jis (savivaldybės pakoreguotas detalusis planas, aut. pastaba) turi būti negaliojantis“, – portalui kalbėjo Kauno Vičiūnų bendruomenės pirmininkas K. Petkevičius.
Beje, dėl šios susiklosčiusios situacijos VTPSI netgi svarsto kreiptis į teismą.
„Inspekcija šiuo metu planuoja patikrinimą vietoje bei ketina inicijuoti kreipimąsi į teismą. Bus ginčijamas teritorijų planavimo dokumentų teisėtumas, kurių pagrindu išduotas ir statybą leidžiantis dokumentas SLD. Įrodžius TPD neteisėtumą bus galima ginčyti ir SLD teisėtumą (arba apjungti šiuos klausimus paskesniuose teisminiuose procesuose). Apie susidariusią situaciją bus informuoti ir pareiškėjai“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė VTPSI patarėjas viešiesiems ryšiams Rosvaldas Gorbačiovas.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, statybų leidimas buvo išduotas 2024 m. kovo 12 d. o pirmieji statybų darbai pradėti šiemet – 2025 m. sausio pradžioje buvo pradėti tiesti elektros laidai.
Registrų centro išraše nurodoma, jog 2025 m. sausio 23 d. buvo išduotas Statybų inspekcijos patikrinimo aktas apie statybą leidžiančio dokumento neteisėtumą.
Aprašomas sklypas iki 2007 m. priklausė Valstybei, tuomet parduotas. Matijošaičiai 2020 m. šį sklypą įsigijo iš 12 metų jį valdžiusio privataus asmens.
Teismuose nagrinėjamos dvi su sklypu susijusios bylos
Darbai pradėti, nors Regioninio administracinio teismo Kauno rūmuose šiuo metu jau nagrinėjamos dvi bylos, susijusios su Taurakiemio g. 2C statomais daugiabučiais.
2022 m. lapkritį Kauno Vičiūnų bendruomenė kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus, keldama bylą prieš Kauno savivaldybę, patvirtinusią detaliojo plano korekcijas, leidžiančias pastatyti daugiau kaip dvigubai didesnius daugiabučius.
Pirmasis šios bylos posėdis įvyko 2023 m. balandžio 20 d. – byloje Š. Matijošaitis taip pat yra proceso dalyvis, tiesa, įvardijamas kaip trečioji šalis. Atsakovu įvardijama Kauno miesto savivaldybė.
Susiklosčiusios aplinkybės sudaro gana keistą situaciją – nors savivaldybė turėtų ginti viešąjį interesą, šioje byloje savivaldybė siekia apginti savo sprendimą keisti detalųjį planą, o būtent šie detaliojo plano pakeitimai ir leido Š. Matijošaičiui statyti 5 daugiabučius teritorijoje, kurioje ankstesni savininkai neturėjo net mažiausios vilties vykdyti panašaus dydžio statybų projektus.
Vos po kelių dienų teisme užkuriama antroji byla – šį kartą Š. Matijošaitis (pareiškėjas) pats apskundė jam nepalankius NŽT sprendimus. Šis pareiškėjo kreipimasis į teismą sustabdė teisminius procesus pirmoje byloje.
NŽT atstovas R. Golubovas portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog Regionų administracinis teismas atmetė pareiškėjų skundą, tačiau šis teismo sprendimas taip pat buvo apskųstas.
„Dėl Tarnybos sprendimo panaikinti išduotus sutikimus Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla, kurioje buvo prašoma panaikinti šį Tarnybos sprendimą. Teismas 2023-04-20 priėmė sprendimą atmesti pareiškėjų skundą.
Pareiškėjai nesutikdami su minėtu teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuris šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme“, – teigė R. Golubovas.
Kaip minėjome, byla buvo pradėta nagrinėti 2023 m. balandį, 2024 m. pavasarį išduodamas statybų leidimas, o jau 2025 m. sausį, vilkindamas teisminį procesą, Š. Matijošaitis pradeda statybas sklype. Vietoje apsilankęs portalo „Kas vyksta Kaune“ fotografas pastebėjo, jog sklype išdygo ne viena (o tiksliau penkios) elektros skydinės.
Beje, net jeigu teismo procesas būtų pratęstas ir gyventojai pirmos instancijos teisme patirtų pergalę prieš savivaldybę, proceso dalyviai galėtų skųsti nuosprendį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).
Bylų nagrinėjimas LVAT gali užtrukti metus ir ilgiau, tad kol bus išnagrinėtos abi bylos, daugiabučiai jau galėtų būti pastatyti.
Pristatymai vyko privačiose valdose ir negavus leidimų
Su kuriozais susidurta tik pradėjus viešinti projektą. 2022 m. gegužės 18 d. numatytas projektinių pasiūlymų viešinimas įvyko Taurakiemio g. 2C sklype.
Tik prie įvažiavimų į Taurakiemio g. 2C sklypą pasitinka uždari vartai ir grandinės, leidžiančios suprasti, kad patenkama į privačią teritoriją. Sklypą sergi vaizdo stebėjimo kameros, nors jame pūpso tik išstumdytų žemių krūvos.
Tarp šių žemių, viduryje sklypo, buvo pastatytas apie numatomą projektą informuojantis stendas. Norėdamas jį pamatyti, Kauno Vičiūnų bendruomenės pirmininkas Kęstutis Petkevičius turėjo tarsi įsibrauti į privačią valdą, o iki gegužės 18-osios stendas, vyro žiniomis, taip ir neišstovėjo.
Šis cirku pramintas viešinimas nebuvo vienintelis – 2023 m. kovo mėnesį šiek tiek pakoreguoti projektiniai pasiūlymai buvo viešinami vėl. Ir tą kartą taip pat susidurta su kuriozu.
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis patarėjas Ruslanas Golubovas, 2022 m. kovą Tarnyba išdavė sutikimą statyti pastatą, nesilaikant normatyvinių atstumų nuo nesuformuotos valstybinės žemės sklypo ribos ir 2022 m. gegužę sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
Vis dėlto, 2022 m. spalį buvo priimtas sprendimas dėl šių sutikimų pripažinimo netekusiais galios.
Portalui pateiktame atsakyme NŽT atstovas paaiškino, jog minėti sutikimai buvo panaikinti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, NŽT įvertino, jog šiuo atveju statytojas gali pastatyti statinį laikantis techniniuose dokumentuose nustatytų atstumų.
„Tarnyba panaikino minėtus sutikimus, nes įvertino, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-259 patvirtintose sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje suformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėse įtvirtinta, kad sutikimas neišduodamas, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimybė statyti statinį normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytais atstumais, pagal kuriuos statant nėra reikalingas besiribojančių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėtinių sutikimas“, – paaiškino R. Golubovas.
Be to, NŽT vertinimu, planuojami tiesti inžineriniai tinklai ateityje trukdytų formuoti žemės sklypų ribas.
„Taip pat įvertinta, kad Tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-265 patvirtintose sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėse įtvirtinta, kad sutikimas neišduodamas, kai planuojamos tiesti susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ir statyti jiems funkcionuoti būtini statiniai trukdys ateityje šiame valstybinės žemės plote formuoti racionalių ribų žemės sklypus, kurie būtų tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrojo plano sprendinius“, – nurodė NŽT atstovas.
Nors NŽT panaikino abu sutikimus, šios aplinkybės nesustabdė projekto vystytojų – 2023 m. kovą įvyksta antrasis projektinių pasiūlymų viešinimas. Ir šį kartą jis įvyksta net negavus NŽT sutikimų.
Tuomet gyventojų kova persikėlė į teismą, mat Vičiūnų bendruomenė pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, dėl jų požiūriu neteisėtai savivaldybės atliktų detaliojo plano korekcijų.
Reikėtų pažymėti, jog skundą pateikusi Kauno Vičiūnų bendruomenė neturėtų būti painiojama su anksčiau veikusia Vičiūnų bendruomene.
Gana paradoksalu, tačiau tarp gyventojų interesus turėjusios atstovauti anksčiau įsteigtos Vičiūnų bendruomenės steigėjų – ir pats Š. Matijošaitis, tapęs valdybos pirmininku.
Ši bendruomenė buvo likviduota 2023 m. liepą, vykstant statybų bruzdesiui Taurakiemio gatvėje.
Tiesa, 2022 m. liepą suinteresuoti Vičiūnų gyventojai įkūrė kitą asociaciją „Kauno Vičiūnų bendruomenė“ – būtent šis juridinis asmuo šiuo metu ginčija Š. Matijošaičio vykdomas statybas.
Kas bus statoma sklype?
Nors patvirtinti projektiniai pasiūlymai jau buvo pašalinti iš Kauno miesto savivaldybės interneto puslapio, su jais dar galima susipažinti puslapyje citify.eu.
Antrą kartą teikti projektiniai pasiūlymai nuo pirminių skiriasi nedaug – idėja išliko panaši, bet buvo šiek tiek pakoreguotas pastatų plotas ir kiti niuansai. Pavyzdžiui, naująjame projekte automobilių stovėjimo vietos pristumtos arčiau namų, be to numatyta gausybė stovėjimo vietų elektromobiliams (net 20 vietų).
Iki šiol Vičiūnuose buvo įprasta matyti mažaaukščius pastatus, tad ir projektiniuose pasiūlymuose pabrėžiama, jog naujieji pastatai nebus „svetimkūniai“.
„Projektuojant pastatus išnagrinėtas teritorijos užstatymo kontekstas – teritorijoje vyrauja mažaaukštė architektūra – vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“, – nurodoma projektiniuose pasiūlymuose.
Penkiuose daugiabučiuose būtų įrengiama nuo 6 iki 12 butų, visi daugiabučiai būtų triaukščiai, nors dėl nemažo cokolinio aukšto, Vičiūnų gyventojai neretai šiuos namus vadina keturaukščiais ar penkiaaukščiais. Bendras šių pastatų plotas svyruoja nuo 442,52 iki 939,37 kv. m.
Iš viso penkiuose daugiabučiuose būtų įrengtas 51 butas. Tiesa, visuose pastatuose bus įrengiamas nemažas cokolinis aukštas – gyventojų žiniomis, dar 8 turtinius vienetus numatyta sutalpinti cokoliniuose aukštuose, nors projektuotojai tikina ten būsiant bendro naudojimo patalpas, ne butus.
Sklype numatyta įrengti 51-ą automobilių stovėjimo vietą, iš kurių 2 tektų neįgaliesiems (nors yra galimybė sklype įrengti dar vieną stovėjimo vietą neįgaliesiems), ir stovus 10-iai dviračių.
Pastatai dėstomi šlaite šiaurės rytinėje sklypo dalyje, dalis jų patenka į vidutinės tikimybės (1 proc.) potvynių grėsmės zoną. Vidinį kiemą ir tarp pastatų esančias erdves ketinama skirti minimaliai gyventojų rekreacijai: projektuojami suoliukai, 55 kv. m ploto žaidimo aikštelė, trečdalį ploto numatyta apželdinti.
Pagal detalųjį planą, sklype leidžiami iki 12 metrų aukščio pastatai. Visi projektuojami daugiabučiai bus beveik maksimalaus leistino aukščio – sieks 11,65 m. (be cokolinio aukšto).
Advokatas G. Černiauskas – „akivaizdus interesų konfliktas“
Advokatas Gintaras Černiauskas portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog šiuo atveju statybos galėjo būti pristabdytos ir kitu atveju – jei teismas būtų paskyręs laikinąsias apsaugos priemones.
„Šiuo konkrečiu atveju, gyventojų bendruomenei bandant ginčyti detalųjį planą ar kitus sprendinius, tame tarpe ir statybų leidimo išdavimą, yra galimybė kreiptis su prašymu į teismą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo.
Paprastai teismas, siekdamas išvengti tos situacijos, jog ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanoma įvykdyti teismo sprendimo, dažnai taiko tokias laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdo bet kokį veiksmą dėl ginčijamo žemės sklypo, kad neužkirsti galimybės teismo sprendinius realizuoti. Aš manau, kad tai yra teisinis klausimas, kurį nesunkiai galima sureguliuoti teisme“, – komentavo G. Černiauskas.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, iki sustabdant bylos nagrinėjimą, teismas sklypui nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Tad šiuo metu statyboms nėra jokių kliūčių.
Anot advokato, paprastai taikant laikinąsias apsaugos priemones, rizika būna paskirstoma tarp suinteresuotų asmenų.
„Savivaldybė nėra teismas – jei laikosi visų procedūrų ir išduoda statybos leidimą, ji yra teisi. O suinteresuoti asmenys gali ginti savo interesus teisme, prašydami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas po to vertina, ir riziką galėtų paskirstyti tarp suinteresuotų asmenų – jei taikytų laikinąsias apsaugos priemones, dėl to gali atsirasti žala vystytojui, jei jie pralaimėtų bylą. Tokiu atveju vystytojas įgyja teisę kreiptis į teismą ir prašyti prisiteisti žalą“, – paaiškino advokatas.
Kaip minėjome, statybos jau pradėtos, o teisminiai procesai gali tęstis dar keletą metų. Ar teoriškai įmanoma, kad daugiabučiai jau būtų pastatyti, o teismas vėliau pripažintų, jog šios statybos buvo neteisėtos ir reikalautų jį nugriauti?
G. Černiauskas teigia, jog toks scenarijus – įmanomas. Be to, Kaune yra pasitaikę panašių pavyzdžių.
Pavyzdžiui, Kaune registruota įmonė UAB „Juice & Water group“ niekaip nesugeba įteisinti šešių aukštų daugiabučio, pastatyto adresu Č. Sasnausko g. 23.
Šiuo atveju buvo išduotas leidimas statyboms, nors kauniečiai verslininkai net ir negavę NŽT sutikimų, pastatą statė nesilaikydami normatyvinio atstumo iki kitų sklypų.
O statybos leidimą išdavusi savivaldybė net nepastebėjo, jog iš pradžių gerokai kuklesniu turėjęs būti pastatas galiausiai virto šešiaaukščiu.
Beje, ginčai dėl šio pastato buvo persikėlę ir į teismą. Galiausiai 2024 m. lapkričio 26 d. Kauno apygardos teisme priimta iš karto įsiteisėjusi nutartis – ankstesnis Kauno apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, o šioje nutartyje buvo suteikta teisė VTPSI griauti pastatą.
„Kaune ko gero yra tokių pavyzdžių. Yra priimtas galutinis sprendimas dėl netoli Savanorių pr. savavališkai pastatyto pastato, kur teismas įpareigojo nugriauti jau pastatytą pastatą. Statytojas žinodamas, jog yra ginčas, ginčijami plano sprendiniai.
Statytojas rizikuoja ir lygiai taip pat gali vėliau turėti problemų – jei teismas pripažintų, kad yra pažeisti tam tikri dalykai, kas yra susiję su šio statinio pastatymu, gali atsirasti reikalavimas jį nugriauti“, – teigė G. Černiauskas.
Anot G. Černiausko, jei teismas pripažįsta pastatą nelegaliai pastatytu, statytojams neretai tenka prisiimti nuostolius.
„Tokiu atveju statytojas nelabai galėtų kaltinti ir savivaldybę, dėl statybos leidimo išdavimo. Žinodamas apie ginčą ir keliamus reikalavimus dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo, arba kažkokio sprendinio dėl detalaus plano parengimo vystytojas prisiima riziką, kad savo sąskaita gali tekti nugriauti šį pastatą“, – atskleidė advokatas.
Matijošaičių ateitis Vičiūnuose – miglota?
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog Matijošaičiai Vičiūnuose yra supirkę daugybę žemės sklypų. Tad būtų galima pagalvoti, jog šios statybos – tik pradžia naujo proceso, kuomet žemo aukščio vienbučius Kaune keis daugiabučiai.
Štai keturis žemės sklypus Vičiūnuose Š. Matijošaitis įsigijo tuomet, kai Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo sumažinta Vičiūnų vandenvietės apsauginė zona.
Beje, praėjusių metų rugpjūtį prokuratūra areštavo du Š. Matijošaičio sklypus. Minėtiems sklypams nėra suteikti adresai, jie yra Išlaužo gatvės rekreacinėje teritorijoje prie pat Nemuno. Abu areštuoti sklypai ribojasi su brolio, taip pat miesto tarybos nario Dainiaus Matijošaičio sklypais.
Portalas kreipėsi į Š. Matijošaitį – klausėme, kaip gi verslininkas vertina gyventojų išsakomą kritiką projektui ir detaliojo plano korekcijoms, bei teiravomės, kokie gi tolimesni verslininko planai. Visgi praėjus daugiau nei savaitei laiko, atsakymo taip ir nepavyko sulaukti.
Nors kol kas galima tik spėlioti, tačiau keli „Kas vyksta Kaune“ šaltiniai pasakojo, jog dėl kilusio konflikto su kaimynais ir nesibaigiančių kovų su institucijomis, persikėlusių ir į teismo salę, Matijošaičiai ateityje gali palikti Vičiūnų mikrorajoną ir kraustytis į Lampėdžio ežero pakrantę, o Vičiūnuose vietoj dabar įprastų žemaaukščių namų išvysime dar daugiau naujų daugiabučių.
Štai adresu Ežero g. 13C esantis sklypas priklauso Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, Ežero g. 15 – Š. Matijošaičiui ir jo sutuoktinei. Ežero g. 15A sklypas priklauso Š. Matijošaičio broliui Dainiui. Apie šią teritoriją ir sprendimus, priimtus miesto taryboje, buvo rašyta žiniasklaidoje anksčiau.
Kiti aplink naujai suformuoti sklypai priklauso UAB „Vici investments“. Vieną sklypą šiame kvartale yra įsigijęs ir žinomas Lietuvos krepšininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Hail
Tvarto pastumdėliai iš daukantynės vis priešų ieško...
--Kaip mėgdavo senasis ožys, ką nors,- eilinį kartą apdergti, vis sakydavo...
- "KAS galėtų paneigti"...
Jo tvarto lenciūginiai dabar modifikavo į :
---"galėjo nuslėpti dalį rinkimų išlaidų "
O tskp daukantynės jansonai, ''kas kurioje kišenėje jie yra''(jie tai prie ožio ragų laikosi, laukiame naujų gnų asikabinimųir vėl ožy vadinant , prezidentų......- matyt to kas LR prisisisiuvęs prie "dešininiosios" kišenės.
KPSS, kgb, gru kadrus geriausius ruošdavo, kailį versdavo kaip, vl, grybė, gn,-- kasčiūnai bergiai žaibo greitumu...
