Naujienų portalui tv3.lt I. Martinkėnaitė papasakojo apie pokyčius per pirmuosius nėštumo mėnesius, kaip atrodo įprastas jos dienos meniu ir kokius savo įpročius stengiasi perduoti ir dukrelei.
Kaip Ingrida išlaiko puikias kūno formas?
Dainininkė savo sekėjams ne kartą yra parodžiusi, ką valgo pusryčiams, pietums ir vakarienei, kad išlaikytų dailias kūno formas visus metus.
„Pusryčiams dažniausiai renkuosi košes. Tai – sudėtingi angliavandeniai, kurie visai dienai pakrauna energijos, absorbuoja nereikalingus šlakus iš organizmo. Dažniausiai renkuosi grikių košę arba avižines kruopas, bet ne dribsnius. Košes verdu ant vandens ir gardinu šaldytomis uogomis bei įvairiomis sėklomis“, – savo patarimais dalijosi ji.
Ingridos pietų pasirinkimas – kur kas sotesnis. Dainininkė pasakojo, kad iš esmės gali valgyti viską, paprasčiausiai stengiasi dėmesį atkreipti į patiekalo porciją: „Tai gali būti makaronai, įvairūs troškiniai, daržovės, sriubos, jei tai šaltas metų laikas. Jei šilta – renkuosi įvairias salotas.“
Vakarienei žinoma moteris rekomenduoja rinktis lengvesnius patiekalus – įvairias lapines salotas, tofu sūrį, neriebius baltymus, tokius, kaip žuvis ar vištienos krūtinėlė: „Tai – baltymai, kurie beveik neturi riebalų, todėl yra visiškai nekenksmingi. Jogurtas su varške taip pat būtų puikus patiekalas vakarienei.“
Paaiškino, kodėl vienintelis bandymas laikytis dietos buvo nepavykęs
Nors daugelis yra linkęs tvirtinti, kad kalorijų neskaičiuoja, Ingrida neslepia, kad tai daryti pradėjo jau nuo 18 metų. Tiesa, dabar tai tapo nebereikalinga – viskas matyti ir iš akies.
„Visur vaikščiodavau su knygele, kur nustatytos kalorijos, o dabar, turbūt, per tą patirtį aš supratau, koks maistas kokį kaloringumą turi, kokį riebumą, kokį kiekį baltymų ar cukraus. Dabar viską natūraliai skanuoju be jokių knygučių ar svėrimų. Todėl į kalorijas dėmesį atkreipiu, bet labai griežtai to nesilaikau, nes dienos būna skirtingos, o aš labai klausau savo organizmo“, – atviravo žinoma moteris.
Jei yra neišsimiegojusi ar pavargusi, Ingrida visuomet rinksis sotesnį maistą, mat organizmas bus išeikvojęs daugiau kalorijų. O kitomis dienomis, kai jaučiasi pailsėjusi, ji kartais gali net atsisakyti vakarienės, o kitą dieną dėl to jaustis puikiai.
„Svarbu žiūrėti, kaip jaučiasi organizmas, ar nesergate. Sirgimo atveju organizmui reikėtų duoti pailsėti, neapkrauti jo maistu, nors dažniausiai sergantys žmonės būna namuose ir tada ima viską valgyti… Tačiau turėtų būti atvirkščiai – neduoti maisto, palikti vandenį ir šiltus gėrimus“, – priminė ji.
Tiesa, nepaisant to, kad šiais laikais tiesiog mada tapo būti veganais, atsisakyti gliuteno ar laktozės, Ingrida drąsiai valgo viską. Moteris papildomai teigė sau nekvaršinanti galvos, mat niekas jai alerginės reakcijos nesukelia.
„Kas liečia veganizmą, esu tai išbandžiusi kelionių po Aziją metu, kur yra daug daržovių patiekalų. Tačiau maksimumas, kiek man pavykdavo, būdavo mėnuo. Grįžus į Lietuvą, man visuomet norisi mėsos. Nežinau, nuo ko tai priklauso – ar nuo oro, ar nuo aktyvios veiklos. Mano organizmui tai tinka, todėl aš tikrai neatsisakau mėsos“, – sakė ji.
Ir nors įprasta galvoti, kad kiekviena moteris per gyvenimą išbando daugybę dietų, Ingrida prisipažino, kad jai su tuo susidurti teko vos vienąkart: „Nuo vaikystės domiuosi sveika mityba, o būdama panele ėmiausi ir tam tikrų eksperimentų. Netgi vienąkart bandžiau laikytis dietos, tačiau man taip nepavyko, jog supratau, kad dietos – ne man. Aš geriau kontroliuoju, analizuoju, kas man tinka, o kas – ne, bet nesilaikau jokių dietų.“
Virtuvėje tenka praleisti nemažai laiko
Vis dėlto yra kai kas, ko nevalgo ir Ingrida. Tai – miltiniai patiekalai, kuriuos, anot jos, sudaro angliavandeniai, kurių organizmui nereikia, mat netrukus virsta cukrumi, o jis – papildomais kilogramais.
I. Martinkėnaitė atviravo, kad iš kiekvienos blogybės stengiasi rasti mažiausiai kenkiančią, o geriausiu atveju – kuo naudingesnę: „Jei noriu kažkokio saldumyno, aš dažniausiai suvalgau daugiau vaisių arba pasigaminsiu sau varškės su jogurtu ir šaldytomis uogomis, agavų ar datulių sirupu. Stengiuosi save apgauti, kad nevalgyčiau jokių vafliukų ar šokoladų, nes ten pridėta krūva nereikalingų dalykų, kurių mes nė nežinome. Man labiau patinka, kai žinau, ką valgau. Galiu sveikų dalykų suvalgyti kiek norisi, bet bent jau žinosiu, kad ten nėra nei nereikalingo palmių aliejaus, nei kitų dalykų.“
Anot Ingridos, kiekvienas sveikai norintis besimaitinti žmogus, privalo maistą gamintis pats. Dėl šios priežasties ji virtuvėje praleidžia nemažai laiko, o dažnai patiekalai jai ir likusiai šeimos daliai taip pat skiriasi.
„Aš renkuosi lengvesnį maistą, o mano dukra su vyru – tikri mėsaėdžiai, neatsisako nei bulvių, nei miltinių patiekalų. Todėl jiems kepu ir bulves, ir blynus“, – teigė ji.
Ingrida pasakojo, kad ypatingai daug energijos ir kalorijų reikia vaikams, o jos dukrelė – ypatingai judri, lanko daug treniruočių, daug sportuoja, todėl jai apriboti tam tikrus maisto produktus nėra prasmės.
„Ji – liekna, sveika ir dar nėra priėjusi to brandos amžiaus, kada reikėtų viską reguliuoti, todėl šį klausimą dar paliekame. Ji žino visus sveikos mitybos principus, jų laikosi. Kartais net ir pati, man patiekus bulves, jų atsisako. Džiaugiuosi, kad ji klauso savo organizmo ir supranta, kad jei po to eis į treniruotę, bus apsunkusi, todėl pati tų dalykų atsisako. Tai toks amžius, kada pereiname į kitą lygį ir ji viską sprendžia pati“, – džiaugėsi I. Martinkėnaitė.
Nėštumo metu atsirado potraukis tam, kam anksčiau jo niekad nebuvo
Ir nors tokio pasiryžimo sveikai maitintis Ingridai galėtų pavydėti daugelis, žinoma moteris, paklausta apie pokyčius mityboje nėštumo metu, ėmė juoktis – tai staigmena tapo ir jai pačiai.
„Pirmasis mano nėštumas buvo paprastas – pilvas augo, bet jokių simptomų ir pasikeitimų nejutau. Dabartinis nėštumas yra visai kitoks – su visais anekdotais iš nėštukių gyvenimo (juokiasi). Tai – alkio priepuoliai, arba sąmonė pabudimas tada, kai parduotuvėje rankoje laikai visą maišą bandelių… Anksčiau nė nežinojau, kokios bandelės yra skanios, o dabar reikia visų po vieną! Iš tiesų, buvo toks susipažinimas su saldėsiais, bet jis tęsėsi gal tik pirmus 3 mėnesius. Tada leidau sau – nebuvo nė prasmės kovoti“, – besijuokdama pasakojo dainininkė.
Būtent beprotiškas potraukis saldumynams šio nėštumo metu Ingridą nustebino labiausiai: „Niekaip nesuprasdavau, kaip išvis įmanoma tiek saldumynų pirkti į namus, o dabar aš juos tempiau krūvomis. Nebūtinai valgydavau – atsilauždavau kamputį paragauti. Privalėdavau paragauti bandelę, jos atsikąsti (juokiasi). Buvo ir tų nesuderinamų dalykų, kai lipdai tą sumuštinį, pati nesupranti, ko pridedi, viską sukemši ir nori dar (juokiasi).“
Vis dėlto tai truko tik iki 3-4 nėštumo mėnesio, kai viskas buvo dar labai trapu. „Nenorėjau savęs riboti ir papildomai stresuoti organizmo, nes stresas ir taip buvo didelis. Iš pradžių savęs nespaudžiau, o dabar iš savęs reikalauju daugiau“, – prisiminė ji.
Dabar Ingrida ir vėl iš lėto grįžta į įprastą savo ritmą: „Nenorėjau pernelyg ilgai užtempti ir visiems 9 mėnesiams paleisti vadelių, todėl su savimi kovojau. Kitu atveju, gimus vaikui, vėl būtų stresas, jog reikėtų viską kardinaliai keisti – ėmiau pratinti prie normalaus gyvenimo būdo dabar.“
