Pozuoti nuotraukoms Gabrielei patiko nuo mažumės. Galima atrasti ne vieną fotoalbumą, kuriame įamžintos svarbiausios merginos gyvenimo akimirkos.
„Turiu begalę albumų iš vaikystės, mamytė niekada nepaleisdavo fotoaparato iš rankų, užfiksuotos visos gyvenimo akimirkos. Taip susidraugavau su objektyvu“, – sako Gabrielė.
Būdama dvylikos metų ji naršydavo internete ir susiradusi patikusius fotosesijos kadrus bandydavo juos pakartoti. Modelio kelias įsibėgėjo atsiradus socialiniam tinklui „Facebook“, kuriame ji pradėjo publikuoti savo nuotraukas.
„Ten mane pastebėjo keletas modelių agentūrų. Reikalai įsibėgėjo, tačiau nuėjus į modelių atranką išgirdau „grįžk, kai paaugsi“. Savaitei įstrigau po mamos sparneliu. Ašarų upeliai ir kitos isterijos. Tada susiradau kitą agentūrą, pasirašiau sutartį. Buvo pažadėti aukso kalnai, bet niekas nesikeitė.Todėl sutartį nutraukėme ir pradėjau į visą tai kabintis viena pati“, – apie savo karjeros pradžios sunkumus pasakojo Gabrielė.
Nesustoti ir bandyti įveikti kliūtis Gabrielei padėjo mamos palaikymas. Mergina sutikdavo pozuoti įvairioms fotosesijoms, tad įgijo nemažai patirties ir papildė nuotraukų archyvą. Vėliau jai kilti karjeros laiptais padėjo „Facebooke“ įdėtos nuotraukos.
„Ten mane pastebėjo Milano agentūrų atstovai, vėliau Kinijos, Stambulo, Paryžiaus. Nepuoliau stačia galva, visada tikrindavau informaciją apie agentūrą, modelių atsiliepimus, įspūdžius“, – kilimą karjeros laiptais pasakojo mergina.
Pirmasis darbas užsienyje
Gabrielė prisimeną savo pirmą kelionę į užsienį. Kaip pati sako, ji visuomet buvo „mamytės mergytė“, tad prireikė nemažai laiko ir kantrybės, kol sugebėjo su gyvenimo siųstais išbandymais susidoroti pati.
„Pirma kelionė buvo į Tokijų. Man buvo tik septyniolika. Visada buvau mamytės mergytė. Prisimenu, tuomet stovėjau Frankfurto oro uoste, liko 30 minučių iki skrydžio, ašaros riedėjo skruostais, galvojau, kaip kuo greičiau patekti į kitą oro uosto galą. Tokijuje buvo lygiai tas pats. Turėjau tik žemėlapį ir apytikslius nurodymus, kaip nusigauti iki modelių apartamentų. Pirmas tris valandas klaidžiodama mieste stengiausi išlikti optimistiška. Mąsčiau, kad jau pirmą vakarą pamatysiu daug miesto. Tačiau kai sutemo, o rankos nebegalėjo išlaikyti svorio nuo tampomo lagamino supratau, kad metas užaugti“, – savo pirmąją kelionę prisimena Gabrielė.
Po šešių Tokijuje praleistų valandų tuo metu dar septyniolikmetei merginai pavyko susirasti modelių apartamentus. Likę trys mėnesiai jai prabėgo labai greitai, mat būdama svetimame mieste, kur šalia nėra artimųjų, ji tapo savarankiška: išmoko naudotis metro, naudotis žemėlapiu, išmoko naujos kalbos, tapo pakantesnė aplinkiniams.
Gyvenant Tokijuje, jai nuolat teko vaikščioti į modelių atrankas. Dažniausiai iki vietos nusigaudavo metro, nes tuo metu taksi buvo per didelė prabanga. Kartais per dieną Gabrielei tekdavo nukeliauti apie dešimt kilometrų. Nuvykus iki atrankos vietos, tam, kad gautų darbą, neretai tekdavo meluoti.
„Kastinguose tekdavo meluoti amžių, mat klientai tuo metu buvo labiau linkę rinktis pilnametes. Darbų buvo daug, teko filmuotis ir televizijos tiesioginiame eteryje. Papliurpti neleisdavo, bet pasimaivyti su tūkstančius kainuojančiais papuošalais galėdavau į valias“, – prisiminė Gabrielė.
Atrankose tekdavo ne tik meluoti, tačiau neretai ir susitaikyti su garsiai išsakoma kritika.
„Komentarų būta ir gerų ir blogų. Teigiami už charizmą, profesionalumą, o neigiami už keletą nereikalingų centimetrų ant užpakalio“, – apie modelio darbo realijas pasakojo Gabrielė.
Iš pradžių jai su garsiai išsakoma kritika susitaikyti buvo sunku, tačiau vėliau priprato. Galiausiai mergina suprato, kad išsakomi neigiami komentarai nėra gatvėje sutiktų prašalaičių, o mados industriją išmanančių profesionalų.
Gražioji ir nematoma modelio darbo pusė
Šis darbas žavi daugelį. Gabrielė taip pat neslepia, kad dirbdama ofise negalėtų patirti to, ką daro dabar. Šis darbas nuolat jaudina, užmezgamos naujos pažintys, nesibaigiančios kelionės ir neišdildomi įpūdžiai – tokia Gabrielės kasdienybė.
Visgi šiuo metu Malaizijoje dirbantis modelis neslepia, kad neretai šiuos įspūdžius užgožia šeimos ilgesys.
„Labai ilgiuosi savo šeimos, žmonių, kuriuos myliu, bet palikau Lietuvoje. Pradėjau vertinti visiškai kitus dalykus, nei per pirmąsias keliones“, – sako mergina.
Gabrielė taip pat mato ne tik nuostabias vietas, susipažįsta su įdomiais žmonėmis ar patiria neišdildomus įspūdžius, tačiau įžvelgia ir tamsiąją modelio darbo pusę.
„Didžiąją laiko dalį esi apsuptas „dodgy“ (gudrių, – red. pastaba) žmonių, pagundų ir viso kito mėšlo, kuris rodomas per filmus. Gan sunku žiūrėti į šešiolikmetes dėl „iPhon‘o“ ar nešiojamojo kompiuterio susitikinėjančias su vyrais, kuriems per penkiasdešimt. Visi tai mato ir žino, tačiau tyli. Skaudu ir liūdna“, – apie tamsiąją mados pasaulio pusę pasakojo mergina.
Sukantis mados industrijoje paslysti lengva. Gabrielė patvirtina, kad nuolat vykstančiuose vakarėliuose lengva priprasti prie narkotikų.
„Dažnai jaunos mergaitės pripratinamos prie kokaino. Į jų taures tirpinamas ekstazis tol, kol jos ima pačios jo prašyti. Teko visa tai matyti iš šalies. Penkiolikmetė mergaitė iš Slovakijos buvo taip įnikusi į narkotikus, kad modelio karjerą gali pamiršti. Šiuo metu ji gydosi reabilitacijos klinikoje. Kraupus vaizdas, kai modeliai susigadina savo gyvenimus“, – atvirai kalbėjo mados pasaulyje besisukanti mergina.
Nepamirštami darbai ir ateitis
Nors grožio industrijoje daugybė pagundų, tačiau prieš jas atsilaikę modeliai gali didžiuotis savo pasiekimais. Gabrielė teigia, kad niekuomet nepamirš fotosesijos Milane, kur ją įamžinti bandė Wilsonas Gomesas. Darbas užsitęsė, mat befotografuojant kilo daugybė idėjų, kurias norint įvgyvendinti reikėjo dirbti iki paryčių.
Mergina vis dar negali užmiršti, kuomet ją fotografavo Marcelis Ragonese.
„Marcelis Ragonese vis dar vadina mane mūza ir kas dieną kviečia grįžti į Milaną. Su Evelina Šumilovaite nuolat palaikau ryšį, be galo myliu jos darbus ir ją pačią. Labai laukiu naujų projektų kartu. Taip pat didelį įspūdį paliko mados savaitė Malaizijoje“, – savo įspūdžiais dalijosi mergina.
Likusi Lietuvoje Gabrielė tuo pasidžiaugti negalėtų. Kaip pati sako, užsienyje visos kelionės apmokamos, o „Lietuvoje „reikia džiaugtis, jei tave pasirinko iš begalės gražių merginų“, be to, atlygiai Lietuvoje gerokai mažesni.
Nors šiuo metu mergina dirba Malaizijoje, tačiau mano, jog ši kelionė į Aziją jai gali būti paskutinė.
„Daugiau perspektyvų matau Europoje. Vis labiau įsitikinu, kad Azijoje vyrauja „second hands“ modelių rinka, todėl mieliau grįžčiau į Europą“, – savo planus dėstė Gabrielė.
Prieš keletą mėnesių ji pasirašė sutartį su „Star System“ motinine agentūra. Kaip teigė Gabrielė, ji atrado ne vieną sėkmingą modelį.
Nors lietuvaitei patinka jos darbas, tačiau žino, kad modelio karjera nėra amžina. Apsilankydama svečiose šalyse ji domisi universitetų siūlomis programos, o ateityje planuoja studijuoti kokią nors azijiečių kalbą.
„Sakoma, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Visgi viliuosi dar porą metų pakeliauti, susitupėti, pradėti ir pabaigti studijas. Vėliau žinoma noriu turėti gerai apmokamą darbą. Tuomet bus galim pagalvoti ir apie giminės pratęsimą su mylimuoju“, – ateities planus įvardijo Gabrielė.
