Šiandien , kovo 15 dieną, sukanka lygiai keturi metai, kai Lietuva neteko iškilios kultūros asmenybės – maestro Vytauto Kernagio. Lietuvių muzikos, dainuojamos poezijos atlikėjas ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas, dainuojamosios poezijos pradininkas Lietuvoje – tai tik keletas jo veiklos sričių, kurios nenusako tikrosios šio žmogaus, kūrėjo ir įkvėpėjo reikšmės Lietuvos žmonėms, Lietuvos kultūrai, muzikai, teatrui.
Per keturis metus, praėjusius po V. Kernagio mirties, buvo nuveikta nemažai darbų jo vardu, sukurtas ne viena kūrėją primenanti skulptūra. Pirmieji veiklos ėmėsi V. Kernagio artimieji. V. Kernagio fondą jie sako įkūrė supratę, kad brangus jis buvo ne tik jiems, bet ir visiems, kuriems teko susipažinti su jo kūryba, juo pačiu.
Maestro atminimu labiausiai rūpinasi vaikai
„Mintis kilo mano broliui. Galbūt mums tai padėjo ne kovoti su liūdesiu, o kaip būdas išlaikyti tėtį šalia – jo atminimą, darbus, kūrybą. Norėjome, kad tėtis nebūtų pamirštas. Per laidotuves pamatėme, kiek daug jis reiškė žmonėms: susirinkusiųjų buvo labai daug. Brolis prasitarė, kad tuomet susimąstė: tiek daug jis reiškė ne tik mums, bet ir kitiems. Juk publika tėčiui buvo labai svarbi – jis nuolat aukojo save, laisvalaikį, šventes. Tad... nenorėjome viso to prarasti", - prisimena maestro dukra Eglė Kernagytė.
2010 metais išleistas legendinio artisto kompaktinis diskas, „Vytautas Kernagis. Pirmieji“. Šiame diske surinktos negirdėtos arba mažai kam girdėtos pirmosios Vytauto Kernagio atliekamos dainos. Diskas tęsia po Maestro mirties pradėtų leisti įrašų seriją ir yra antrasis po didžiulio populiarumo sulaukusio „Neatrastas Vytautas Kernagis“.
Disko „Pirmieji“ istorija prasidėjo, kai Vytauto Kenagio fondas aptiko seną magnetofono juostą, ant kurios dėžutės paties Maestro ranka buvo užrašyta „Pirmieji“.
„Šioje juostoje radome 1972 metais buitinėje aplinkoje, Vytauto kambaryje įrašytas jo atliekamas dainas. Kai kurios dainos – gerai žinomos ir dainuotos dar ne kartą, tačiau šiame įraše ypač išsiskiria jauno Vytauto balsas ir savotiška interpretacija. Įrašo metu Vytautui Kernagiui buvo tik 21-eri metai“, – pasakoja Vytauto Kernagio fondo vadovas a. a. Maestro sūnus Vytautas Kernagis jaunesnysis. Tik išleidus albumą paaiškėjo dar vienas unikalus faktai – albume skambantys dainų įrašai, ne tik pirmieji egzistuojantys Vytauto Kernagio dainų, bet ir pirmieji Lietuvoje dainuojamosios poezijos įrašai.
Pernai, gegužės 19 dieną minimo 60-ojo maestro jubiliejaus proga, buvo pristatytas turistinis maršrutas „Vytauto Kernagio Vilnius“, kurio pagalba vilniečiai ir miesto svečiai galės aplankyti 19 sostinės vietų, kurios kadaise buvo itin svarbios kūrėjui, ant senųjų Kernagių šeimos namų Kaštonų gatvėje pakabinta atminimo, surengtas koncertinis turas per Lietuvą. Jame ilgaamžis kūrėjo kūrybinis partneris Andrius Kulikauskas kartu su gyvo garso grupe pasirodė kartu su koncertine programa „Vytautas Kernagis „gyvai“. Tais pačiais metais V. Kernagio draugai ir bendraminčiai pristatė maestro dainų natų rinktinę „Vytautas Kernagis. Natos“.
2009 metais Nidoje atidengtas Romo Kvinto skulptūra, vaizduojanti maestro, grojantį gitara. Po metų šalia skulptūros buvo įkurtas V. Kernagio bardų skverelis, kuriame vasaromis skamba „teisinga muzika“. Dar vienas paminklas – bronzinė skulptūra vaizduoja suoliuką ir į jį atremtą gitarą, suburiantis artisto gerbėjus įsikūrė Vilniaus Lukiškių aikštėje. Paminklinį suoliuką sukūrė skulptorius Danielius Sodeika ir architektas Rimvydas Kazickas. Idėja įamžinti V. Kernagio kūrybos kelio pradžią – pasisėdėjimus grojant gitara Gedimino prospekte – kilo jo sūnui Vytautui Kernagiui jaunesniajam.
Maestro biografija
V. Kernagis gimė Vilniuje 1951 m. gegužės 19 d., menininkų Aleksandro Kernagio ir Gražinos Kernagienės - Blynaitės sūnus. Mokėsi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Vilniaus 23-je vidurinėje mokyklose. Aktoriaus meistriškumo V. Kernagis pradėjo mokytis Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, vėliau ėmėsi estrados režisūros mokslų Maskvos valstybiniame meno institute.
Kaip muzikantas jis buvo grupių „Aisčiai“ (1966-1968 m.) ir „Rupūs miltai“ (1969-1972 m.) narys. Daugiau nei du šimtus dainų pagal savo, Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio, Juozo Erlicko, Dalios Saukaitytės žodžius sukūręs V. Kernagis 1978 m. įrašė pirmąją Lietuvoje dainuojamosios poezijos baladžių vinilinę plokštelę „Vytautas Kernagis“.
2003 metais išleistas pirmas dvigubas V. Kernagio albumas „Teisingos dainos“ po metų tapo auksiniu. Kūrybiškumo nestokojęs maestro specialiai vaikams įrašė albumą „Baltojo nieko dainelės“, taip pat buvo kabareto „Tarp girnų“ įkūrėjas ir vienas iš Dainos teatro steigėjų.
Neeilinį artistinį talentą turėjęs V. Kernagis vaidino filmuose „Kai aš mažas buvau“ (1968 m.), „Maža išpažintis“ (1971 m.), „Atsiprašau“ (1982 m.), „Kažkas atsitiko“ (1986 m.). Dainavo pirmoje lietuviškoje roko operoje „Velnio nuotaka“, pirmajame lietuviškame miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“ (1976 m.) ir Lietuvos lėlių teatro miuzikle „Šokantis ir dainuojantis mergaitės vieversėlis“ (1978 m.).
2008 m. maestro buvo įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už populiariosios kūrybos profesionalumą ir artistiškumą.
Charizmatiškasis renginių ir televizijos laidų vedėjas, režisierius, aktorius ir muzikantas nestokojo geros nuotaikos, humoro jausmo, buvo iš tų kūrėjų, kurie stengėsi gyvenimo džiaugsmu užkrėsti kitus. Maestro V. Kernagio artimieji ir jo ištikimi gerbėjai sako, kad iš jo atminimo reikia semtis optimizmo bei nepamiršti džiaugtis tuo, ką maestro mums paliko.
V. Kernagis mirė 2008 m. , eidamas 57-uosius metus, po sunkios ligos – skrandžio vėžio. Liga jam buvo diagnozuota 2007 m. vasarą. V. Kernagis palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
