Kokios muzikos klausaisi? Kokie mėgstamiausi atlikėjai? Kokie Lietuvos atlikėjai ar grupės mėgstamiausi?
Mano sena meilė yra AC/DC. Jie dar vaikystėje formavo mano ne tik muzikinę, bet ir visuotinę pasaulėžiūrą. Jie gali būti kaltinami dėl vienodumo ir pasikartojimo, tačiau jie taip pat deklaravo labai aiškias tiesas: nekreipk dėmesio, ką apie tave kalba; atsiduok tam, kuo tiki; prakaituok, kai dirbi ir spinduliuok, kai linksminiesi; tu – vyras ir tuo naudokis.
Jų pirmo vokalisto Bon Scott dainų tekstai šalia kai kurių kitų man padarė labai didelę įtaką, todėl aš taip šiltai kalbu apie šią grupę.
Be AC/DC užaugau klausydamas Sex Pistols, The Clash, Aerosmith, Metallica, Accept, Motley Crue, Guns n' Roses, Van Halen, Peter Gabriel, Jimi Hendrix, Prince, Sting, Manowar, Slayer, Pink Floyd, David Bowie, Queen, Led Zeppelin, Ozzy, Extreme ir kitų visiems puikiai žinomų atlikėjų.
Dabar iš vokalisčių moterų labiausiai myliu Pink. Dar Alanis Morisette. Iš grupių pastaruoju metu klausau Mumford And Sons, Puscifer, Rival Sons. Iš lietuvių atlikėjų galiu išskirti tik atskiras man patinkančias dainas, bet jų pavadinimų neprisimenu.
Kodėl tu vis dar vienišas ?
Aš ne vienišas. Aš tik niekam nesigiriu.
Marijonai, kokia tavo vidutinė mėnesinė alga?
Vidutinė bus kokius keliolika kartų didesnė nei atlyginimo minimumas Lietuvoje.
Marijonai, o ar nebus tokio meto, kai visiškai atsiduosi muzikai ir pabėgsi iš TV projektų. Ar tau visos veiklos rūšys vienodai svarbios, ar vis tik yra kokia geidžiamesnė?
Muzika tave išlaisvina. Ir tai nėra tušti žodžiai. Joje tu esi nuoširdžiausias, koks tik sugebi būti. Bet televizija turi disciplinos, adrenalino ir, kas be ko, moka neblogą algą.
Marijonai, koks tavo mėgstamiausias patiekalas? Ar patinka lietuviška virtuvė?
Žinoma, kad patinka. Aš labai mėgstu lietuviškas sriubas – grybų, rūgštynių, pupelių, raugintų kopūstų. Besisvečiuodamas pas tėvus suvalgau kalną cepelinų. Mėgstu įvairius troškinius, šaltienas ir viską, kas jautresniam žmogui atrodo blogai. Bet man taip pat labai patinka sušiai. Šiaip labai mėgstu azijiečių virtuvę. O skaniausia man, ko gero, gerai pagaminti gruziniški čanachai.
Kuri daina kietesnė – „Nebetyli sirgaliai“ ar „Trys milijonai“? Kodėl?
Jos skirtingos kaip šaukštas ir šakutė. „Nebetyli sirgaliai“ niekada neturės tokio krūvio kaip „Trys milijonai“. Ji – tiesiog džiaugsmą skatinanti daina. O „Trys milijonai“ – permirkusi žmonių išgyvenimais, tarsi kovos vėliava krauju.
Ar dažnai „padarai“ alaus? Koks mėgstamiausias?
Ne, aš nemėgstu alaus. Galiu išgerti su draugais bokalą, tačiau be didelio džiaugsmo. Man visai nesuprantama alaus kultūra ir tie stereotipai, kad vyras būtinai turi jo gerti dideliais kiekiais. Turiu bičiulį, kuris alų geria su tokiu pasimėgavimu, kaip vaikai čiulpia saldainius, ir visada klausinėju, kur to esmė. Kartais su pasitenkinimu galiu išgerti „Guiness“, bet irgi bokalą ar du. Iš alkoholio aš paprastai renkuosi stipresnius gėrimus.
Kada apie futbolą dainuosi? Koks sportas arčiausiai širdies?
Labiausiai myliu futbolą ir apie jį jau dainavau bent trijose dainose. Futbolą žaidė mano tėtis, mano pusbroliai, mano kiemo draugai, žaidžiau ir tebežaidžiu aš, todėl šis žaidimas man pats gražiausiais. Dar patinka žiūrėti tenisą, amerikietišką futbolą, slidžių ir snieglenčių sportus, regbį.
Ar yra tekę ragauti emigranto duonos? Kur? Ar ilgai? Ką veikei?
Ne, emigrantu aš niekada nebuvau. Ilgiausiai be Lietuvos esu išbuvęs gal mėnesį, kai keliavau po Pietų Ameriką. Tiesą sakant, nustebčiau, jei staiga man šautų į galvą kažkur išvažiuoti gyventi kitur. Tiesiog, kitaip nei kai kurie kiti žmonės aš neturiu priežasties.
Kas blogiau – "žolė" ar degtinė?
Man blogiau žolė. Kiek bandžiau, mane ji veikia nenuspėjamai. Paprastai aš tiesiog stovėdavau ir bukai spoksodavau į niekur ir tai man visai nepatiko. Taigi aš nesuprantu žmonių, kurie ją pučia dažnai ir dar sugeba kažką dirbti. Degtinė priešingai – nuteikia žygiams. Tai kas, kad jais paskui gėda girtis. Pakartosiu, ką sakydavo mano bičiulis Samas: „Degtinė suteikia sparnus, bet atima dangų“.
Kokio žanro knygas mėgsti skaityti? Kokia paskutinė perskaityta knyga?
Dabar labiau mėgstu istorines, publicistines knygas apie karus, konfliktus ir žmonių biografijas. Paskutinę perskaičiau Johno Lukacso „Churchill“. Plona, greit baigiama knygelė, bet apie serą Vinstoną visada smagu skaityti bet ką.
Jei suktumeisi ne pramogų versle, kuo labiausiai norėtum užsiimti?
Visada su pavydu žiūriu į žmones, kurie susiję su kosmosu. Nebūtinai astronautus. Mane žavi žmonės, kuriantys skraidančius aparatus ir svajojantys apie žvaigždes. Jie atrodo atkaklūs ir nesveikai daug žinantys.
Kokius darbus tau teko dirbti gyvenime? Kiek tau buvo metų, ką pirmą kartą pradėjai dirbti?
Galiu dirbti ūkio darbus. Moku dalgiu pjauti žolę, pusėtinai arti žemę, skaldau malkas ir galiu miške darbuotis benzininiu pjūklu. Pirmas darbas, už kurį gavau pinigus, buvo gal devintoje klasėje, kai su klasioku anksti ryte važiuodavom į traukinių stotį ir iškraudinėdavome vagonus. Dažniausiai reikėjo tampyti cukraus maišus.
Pirmą etatinį darbą gavau gal dvidešimties, kai įsidarbinau žurnaluose „Jaunimo Gretos“ ir „Tik vyrams“. Pastarajame kažką versdavau iš angliškų žurnalų arba kurdavau iš piršto laužtas erotines istorijas apie vyrų seksualinius nuotykius. Buvo keista, nes patirties toje srityje buvo, švelniai sakant, mažoka. Po to dirbau žurnalistu „Lietuvos ryte“ ir dar kokioje dešimtyje televizijos laidų. Neskaitant visokių pašalinių užsiėmimų, kaip atsitiktiniai scenarijai, dainų tekstai kitiems atlikėjams ir t. t. Iš esmės kūrybinis darbas.
Marijonai, kas labiausiai įstrigo, paliko didžiausią įspūdį, kai pirmą kartą apsilankei Britanijoje? Ir maždaug, kada tai buvo (pirmas apsilankymas JK)?
Pirmą kartą JK apsilankiau gal prieš septynerius – aštuonerius metus. Tai atrodys kvaila, bet man labiausiai gražu spoksoti į tuos raudonų plytų namus. Aš juos nuo vaikystės matydavau atvirukuose ir tai sukūrė stereotipą, kad tai ir yra tikroji britų dvasia. Man tai labai gražu. Ir dar. Pamenu, kai su savo futbolo komanda „Prelegentai“ dalyvavome turnyre Mančesteryje, aš buvau išsigandęs, matydamas tiek girtų moterų. Tikrai nesu įspūdingas blaivininkas, bet tai atrodė košmariškai. Jos vaikščiojo būriais, taip pat kaip vyrai pas mus ir elgėsi kaip vyrai. Skirtumas tik tas, kad gatvėje jos šlapinosi po senovei atsitūpę. Nežinau. Gal mes tiesiog pataikėm į kažkokią anglų Valpurgijos naktį, bet jos atrodė chaotiškos ir pasiutusios kaip raganos.
