Moteris prisipažino, kad iki to, ką turi dabar, kelias lengvas nebuvo. Pastangos įtikti kitiems visiškai nustūmė jos norą pasirūpinti pačia savimi. Didžiąją gyvenimo dalį dainininkė praleido besirūpindama šeimos gerove. Galbūt todėl šiandien pažįstame ne tik L. Kazlauskienę ir jos sutuoktinį Petrą, bet ir itin išpopuliarėjusią jųdviejų dukrą Ingridą.
tv3.lt kiek anksčiau kalbinta I. Kazlauskaitė augo itin rūpestingoje šeimoje tarp dviejų mylinčių tėvų. Tad nenuostabu, kad karjeristės etiketės nebijanti mergina iki šiol ieško širdžiai kuo mielesnio partnerio. Paklausta, kokį charakterį turintis vyras galėtų pelnyti jos simpatijas, mergina nė nesvarstė – „blogas berniukas“.
Apie tokį dukters pasirinkimą sužinojusi mama nė kiek nenustebo. Pasirodo, jųdviejų skoniai sutampa, o apie jos sutuoktinį Petrą mes žinome dar labai nedaug.
- Ar jus kaip ir dukrą traukia ekstremalūs vyrai?
- Man visuomet patikdavo tie blogi berniukai. Tie tikri vyrai, kurie mėgsta greitį. Šalia tokio vyro jautiesi tikra moterimi. O mano vyro išvaizda sudaro klaidingą pirmą įspūdį. Jis kažkada buvo vienas tų labai blogų berniukų. Tačiau ateina laikas, kada privalai susitupėti.
- Ką tokio jis turėjo iškrėsti, kad jus sužavėtų?
- Kai mes susipažinome, jis jau buvo muzikantas. Tiesą sakant, jeigu ne muzika, jis dabar nežinia kur būtų. Visko būdavo. Svarbiausia, kad visi jo tų laikų bičiuliai, su kuriais jis darydavo tuos negerus dalykus, dabar yra mokslininkai, išradėjai. Labai rimti vyrai. Ateina laikas, kada tie blogi berniukai surimtėja.
- Jūsų ir jūsų dukros skoniai vyrams sutampa?
- Taip, mes mėgstame blogus berniukus.
- Jums tikdavo kiekvienas Ingridos kada nors pristatytas vaikinas?
- Aš jos pasirinkimą visada gerbdavau ir gerbiu. Visada pritarsiu, jei tik ji laiminga. Tačiau aš esu labiau patyrusi gyvenime, todėl būdama mama turiu teisę patarti.
Visgi vienam jos pasirinkimų man teko nepritarti. Jo interesai stipriai skyrėsi nuo mūsų šeimos. Jis buvo suinteresuotas kuo greičiau ją vesti ir turėti kuo daugiau vaikų. Tačiau tuomet ji dar buvo mokykloje.
O aš norėjau, kad mano dukra pamatytų pasaulio, baigtų mokslus. Kad nebūtų ta vištelė sėdinti ant kiaušinių ir savo viščiukus gananti. Aš noriu, kad mano dukra atsakingai rinktųsi savo gyvenimo partnerį ir būtų laiminga.
- Ar norėtumėte, kad Ingrida pagaliau rastų tą vienintelį?
- Man, kaip jos mamai, jau norisi stabilumo. Tačiau kaip duos Dievas, taip ir bus.
- Tačiau dabar ji labiau panaši į karjeristę, o ne meilės ieškotoją.
- Visiška karjeristė.
- Ar jūs jai šį bruožą įskiepijote?
- Ji visą gyvenimą stebėjo, kaip su gyvenimu tvarkosi jos mama. Aš jos visada prašiau nebūti vidutinybe, o siekti aukštumų. Sakydavau – „Tu tik nebūk pilka pelė. Nes jų gyvenimas urvelyje – labai neįdomus“.
- Jums teko patirti, ką reiškia būti pilka pele?
- Kažkada buvau. Taip susiklostė gyvenimiškos aplinkybės, kad atrodė, jog šviesos tunelio gale nėra. Buvo ir tokių gyvenime momentų, kuriuos privalėjau pati įveikti. Žinau, kad kiekvienos moters gyvenime yra buvę kažkas panašaus.
- Kaip jai išsivaduoti tokiu atveju?
- Tereikia suprasti, kad ji yra savo gyvenimo šeimininkė. Taip pat pagalbos reikia prašyti gerųjų angelų. Negalima nuleisti rankų, nepaleisti vairo, visada būti budriai ir nenukrypti nuo savo kurso.
- Tai – nelengva. Į ką jūs kreiptumėtės pagalbos?
- Tik į Dievą. Jeigu atsitrenkei į sieną ir pastebi, kad visiškai nebesiorientuoji, nieko nematai – padėti gali tik malda. Paskui įsijungia sveikas protas ir tuomet viskas susidėlioja į savo vietas. Būtina pasitikėti Dievu.
- O kaip meilė sau?
- Mylėti save – būtina. Man, kaip ir kiekvienai moteriai, ilgus metus teko rodyti pavyzdį dukrai, įrodyti, kad esu gera mama. Vyrui stengiausi įrodyti, kad esu gera žmona, o savo mamai stengiausi būti ta, dėl kurios būnant tokiame amžiuje nereikėtų jaudintis. Galop supratau, kad per daug gyvenau dėl kitų, o sau visai neskyriau dėmesio. Dabar atėjo metas man, jūs dar pamatysite. Aš stengsiuosi dėl savęs pačios.
- Jūs ir taip labai ryški. Jūsų šeimoje tikriausiai dominuoja moterys?
- Teisingai. Aš manau, kad moteris negali pasimesti gyvenime, ji visada turi išlikti stipri. Nes aplink moterį sukasi visas pasaulis.
- Kodėl tuomet mus vadina silpnąja lytimi?
- Aš negaliu žeminti vyrų ir vadinti jų silpnąja lytimi. Tačiau Y chromosoma nyksta. Ir mes, moterys, turime tik stiprėti. Gyvenime visi sunkumai yra siunčiami tik tam, kad moterys tobulėtų. Kaskart išplaukusi atsiduri kitame krante.
- Jūsų gyvenime tai galioja?
- Taip, kai užsidaro langas, atsiveria durys. Aš esu optimistė, niekada nenusimenu, žinau, kad visur galima rasti išeitį.
