„Nė už ką nebūčiau praleidęs tokios progos, nes daugiau tokio pasiūlymo galiu ir negauti“, – šypsosi vienas iš Nacionalinio dramos teatro vadovų A. Obcarskas. Iš jo šypsenos sunku suprasti – rimtai kalba ar juokauja.
„Tu mums tiksi, mes tave ten matome“, – taip A. Obcarskui vaidmenį pasiūlė I. Stasiulytė ir A. Mickevičius. Paprašyti savo sprendimą paaiškinti plačiau, jie tik skėsteli rankomis: „Ką čia daug pasakoti. Ieškojome nematyto veido, juk Lietuvos kine sukasi vis tie patys. Antanas mums pasirodė labai inteligentiškas, gal net mūsų herojus – žurnalistas, gyvenime pasiklydęs žmogus“.
Tas nuolat sutrikęs žurnalistas ir išlydėjo pagrindinius filmo „FELICITÀ“ personažus Vaigauskus į Sanremo festivalį. Keliavo su filmavimo kamera – legendos norėjo, kad jų kelionė ir triumfas festivalyje būtų įamžinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
\
Nuo mažens augo teatre
Paklaustas, kaip išvis leidosi į tokią avantiūrą, Antanas papasakojo nuo mažens augęs teatre. Jo mama – šviesios atminties aktorė Virginija Kelmelytė – sūnų vesdavosi į Nacionalinį dramos teatrą, spektaklius jis stebėdavo iš užkulisių. O paskui atėjo diena, kai ir pats suvaidino Gintaro Varno spektaklyje „Publika“.
„Tačiau aktoriaus karjera nenusisekė, ji baigėsi po G. Varno spektaklio „Nusiaubta šalis“. Tuo metu jau buvau studentas, studijavau filosofiją, per vieną spektaklį man aptemo akyse, pasakiau savo tekstą ir susmukau scenoje. Nuo tos dienos į sceną negrįžau. Bet štai nusprendžiau išmėginti kino aikštelę. Daugelis režisierių turi vaidybinių ambicijų, manosios – menkos, bet jų yra. Ir jei Aistis su Ineta pamatė mane savo filme, tai, pamaniau, reikia pamėginti“, – pasakoja publikos pamėgtų spektaklių „Raganosis“, „Boksas“ režisierius.
Filme vaidmenį sukūręs režisierius neslepia, kad žavisi aktorių A. Mickevičiaus ir I. Stasiulytės drąsa kurti fikcinius personažus, kurie giliai įsirėžia į tikrovę. „Džilda ir Orestas balansuoja tarp realybės ir fikcijos, smagu, kad jie turi istoriją: jis – muzikos profesorius iš Kauno, ji – estrados primadona. Tačiau, prisipažinsiu, gavęs Aisčio pasiūlymą vaidinti filme, apgalvojau daug dalykų – ar tikrai to noriu, ar man to reikia?
Vis dėlto nuoširdžiai magėjo suprasti, kaip vyksta tokie filmavimai ir kokios istorijos nutinka filmo užkulisiuose. Ineta ir Aistis yra šimtu procentų savo darbo profesionalai, aukščiausios prabos charakteriniai aktoriai. Jie ne tik akimirksniu sugalvoja, ką vaidinti, bet ir nepriekaištingai tai atlieka. Tai nėra lengva, ne visi aktoriai gali taip manipuliuoti tikrove“, – sako A. Obcarskas.
Jo personažas filme – daugiau tylintis nei kalbantis, šiek tiek sutrikęs ir klaidžiojantis, dažnai nežinantis, kaip elgtis ir ką sakyti, žurnalistas. Spalvos gal kiek sutirštintos, tačiau paveikslas – gana tikroviškas. „Aš nesistengiau rimtai vaidinti, mes linksminomės ir tiek“, – šypsosi ir priduria patyręs tai, apie ką svajojo – išvykti su komanda filmuotis į kitą šalį.
Darbo buvę daug. Sąlygos kartais – ekstremalios, tačiau ir momentai, kai turėjai atlikti darbą, nufilmuoti scenas, atsiduoti procesui, apie nieką kitą negalvoti, buvo nuostabūs. „Man atrodo, kad grįžau pasikeitęs, – juokiasi ir pasakoja Italijoje pasinėręs į visiškai itališką gyvenimą. – Tai buvo dabarties momentas, kuriame turėjau galimybę pasižiūrėti, kokį kitokį gyvenimą galėčiau gyventi.
Šilta, komiška, itališkomis ir lietuviškomis dainomis skambanti I. Stasiulytės ir A. Mickevičiaus kino komedija „Legendinės legendos FELICITÀ“ jau rodoma visoje Lietuvoje ir užsienyje. Tinka žiūrėti ir su kečiupu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
