Ko gero, vienas įspūdingiausių „Facebook“ profilių Lietuvoje priklauso šiaulietei Linai Ramanauskienei. Moteris socialiniame tinkle dalinasi savo spalvingais darbais: nuotraukomis, kurios gerokai pakoreguotos „Photoshop“ programa.
Neįprastas pasaulio suvokimas, magija bei pagalba žmonėms – tai dalykai, kurie neatskiriami nuo šios fenomenalios asmenybės. Moteris tikina, jog savo skleidžiamomis mintimis ir nešama žinia ji padeda tautiečiams.
Kviečiame iš arčiau susipažinti su šia mistiška asmenybe, kuri pati save vadina „Visatos saulele“. Poniai L. Ramanauskienei uždavėme 20 suktų klausimų, į kuriuos ji rado neįtikėtinus atsakymus.
– Ko gyvenime bijote ir kas bijo jūsų?
– Aš nieko gyvenime nebijau, nes šią emociją jau esu išgyvenusi. Norint nejausti kažkurios emocijos, pirmiausia reikia ją pačiam išgyventi.
Kas bijo manęs? Manęs bijo tie, kas man nelinki gero ir žino mano tikrąsias galias.
– Ką, jei laikas ir erdvė neribotų, norėtumėte pakviesti vakarienės?
– Jei manęs neribotų laikas ir erdvė, vakarienės pakviesčiau Džiulija Vang (red. past. ekstrasensė iš Latvijos).
– Su kuo norėtumėte užstrigti lifte?
– Su Aleksandru Sepsu (red. past. aiškiaregys).
– Mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmimas?
– Astraliniu būdu keliauju po dvasinius pasaulius, iš ten parsinešu grožį ir harmoniją, tad laisvalaikiu mąstau... Ir tas idėjas susirašau į sąsiuvinį, kad vėliau jas įgyvendinčiau gyvenime.
– Ar turite mėgstamiausią frazę, jei taip – kokia ji?
– Mėgstamiausia mano frazė: „Nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad tau tai darytų“.
– Jei egzistuotų reinkarnacija, kuo norėtumėte atgimti?
– Reinkarnacija be jokių abejonių egzistuoja. Aš prisimenu savo visas buvusias reinkarnacijas. Visos jos, tarsi filmo kadrai, man praeina pro akis...
Kuo norėčiau atgimti? Aš daugiau jau neatgimsiu!
– Kada paskutinį kartą padarėte gerą darbą ir koks jis buvo?
– Oi, kad gerus darbus darau kasdien! Žinutėmis per „Facebook“, per „Skype“ padedu žmonėms įvairiose gyvenimo situacijose. Pažįstami, draugai atvažiuoja pas mane į namus. Mintys, žodžiai – pas mane visada yra tik pozityvūs.
– Kas jus išveda iš kantrybės?
– Nėra tokio dalyko. Emocijos jau praeityje išgyventos, tad jos nurimę. Na, jeigu jau žmogus man neša didelį blogį, aš tai jam grąžinu, nes gerai išmanau magijos techniką.
– Ar kada svarstėte, kur dėtumėte loterijoje laimėtą milijoną?
– Žinau, kad to nebus! Jeigu būtų, pirmiausia daug aukočiau „Raudonajam Kryžiui“, sergantiems, sunkiai gyvenantiems vaikams, nelaimių regionams. Po to naudočiau pati, duočiau savo vaikams, artimiesiems.
– Kokia pirmoji mintis jus aplanko vos tik nubudus ryte?
– Pirmiausiai aplanko mintis: „Kaip gera gyventi...“
– Kaip reaguojate į kritiką?
– Į kritiką nereaguoju. Aš nejaučiu blogai kritikai pykčio, nei kokių kitų jausmų. Juk kiekvienas žmogus yra tam tikroje gyvenimo klasėje, kiekvienas turi savąjį supratimą. Kiekvienas supranta tiek, kiek tai leidžia suprasti žmogaus karma.
– Kas blogiau: sumoteriškėję vyrai ar suvyriškėjusios moterys? Kodėl?
– Nei tas, nei tas nėra blogiau. Pas kiekvieną žmogų – vyrą ir moterį – yra „IN ir JANG“, t. y. vyriška ir moteriška energija. Pas kiekvieną žmogų yra pliusas ir minusas, nes toks yra ir mūsų kūrėjas.
– Kas gyvenime Jus įkvepia?
– Gyvenime mane įkvepia keliavimas astraliniu būdu po dvasinius pasaulius. Tuose pasauliuose vyrauja meile ir vienybe. Su viskuo, kas gyva, visur neapsakomas grožis, gėris, džiaugsmas. Vyrauja visų energijų pusiausvyra.
– Daiktas, be kurio neišsiverstumėte nė dienos?
– Nė dienos neišsiversčiau be savųjų užrašų (savo sąsiuvinio, sakykim, dienoraščio).
– Ko labiausiai pavydite kitiems žmonėms?
– Nieko nepavydžiu! Negalima pavydėti! Reikia mokėti džiaugtis kitų džiaugsmu, mokėti kartu verkti, kai žmogus verkia...
– Nuo ko labiausiai slėptumėte savo dienoraštį?
– Tokio neturiu, tačiau savo dienoraštį labiausiai slėpčiau nuo savo šeimos narių, nes tai dienoraštis – tad jis priklauso tik vienam žmogui, ne visiems.
– Jeigu galėtumėte išsirinkti išskirtinį gebėjimą, koks jis būtų?
– Man užtenka gebėjimų. Spaudai ruošiu savo eilių knygą. Moku džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, viskuo, kas tik mane supa: artimaisiais, kambarinėmis gėlėmis, gyvūnėliais – savo papūgėlėmis ir balandžiais, Jorkute.
– Už ką gyvenime esate dėkinga labiausiai?
– Aišku, kad gyvenime esu labiausiai dėkinga savo mamytei, už gyvybę, už tai, kad čia esu, kad vykdau savąją mažąją misiją, nes didžioji dar laukia netolimoje ateityje.
– Kai grįžtate po darbo dienos namo, kaip dažniausiai atrodo jūsų vakaras?
– Dvasinių knygų skaitymas.
– Kokią keistenybę Jūs turite, galbūt ją pastebėti padėjo jūsų draugai?
– Daug kam aš esu kitokia, keistuolė. Pati savęs tokia nelaikau, nes aš juk ir nemoku gyventi šioje Žemės planetoje, aš esu meilės dvasia, mano gimtoji planeta yra viena iš septynių plejadės žvaigždžių. Aš ateivė, kaip kad jūs žmonės sakote...
Aš kuriu savuosius kūrinius – savo nuotraukas, siekdama padėti kitiems žmonėms ir padaryti juos visus laimingais! Aš žinau ir suprantu kosminius dėsnius, daugelis manęs klausia: koks yra išgyvenimo ar gyvenimo be ligų, skausmo, nesėkmių, nelaimių receptas? Taip, yra tas receptas! Visada mylėkite, džiaukitės ir atleiskite!
Lina Ramanauskienė siunčia sveikinimą visiems lietuviams:
Žmogus, pirmiausia, yra dvasinė būtybė, kūnas – antrinis. Siela atsirado anksčiau nei kūnas, todėl, mano brangieji Lietuvos žmonės, artėjančių švenčių proga, noriu jums visiems, iš savo širdies gilumos, kuo nuoširdžiausiai palinkėti meilės, gėrio, džiaugsmo, atleidimo. Būkite laimingi, mano brangieji!
Visada su jumis, mylinti Visatos saulelė.
