Sulig laikrodžio dūžiais, šiąnakt pranešančiais apie prisiartinusį vidurnaktį, į Europą atslinks magija trykštanti Valpurgijos naktis. Ši ypatinga naktis truks iki pirmųjų gaidžių, rašo „Lietuvos žinios“.
Legendos apie raganas, savo kerus paskleidžiančias Valpurgijos naktį, minimą iš balandžio 30-osios, Europoje sklando daugiau nei tūkstantį metų. Ko tik neprikalbėta ir apie pačias raganas, ir apie tikrą ar tariamą jų šventę! Šnekama apie šią ypatingą naktį raganų susibūrimo vietose vykstančias nežabotas orgijas, verdamus ypatingus viralus, raganų į visą pasaulį siunčiamus užkeikimus ir dar daug ką. Tačiau viena žinomiausių Lietuvos raganų, kuri yra ir diplomuota Vilniaus universiteto absolventė istorikė, Algimanta Raugienė siūlo visais tais pasakojimais netikėti, o pačios Valpurgijos nakties nei laikyti itin reikšminga, nei bijoti.
Priskiria pasakoms
„Va kad atitinkamomis Joninių nakties valandomis vanduo įgauna ypatingų galių - ne tik neabejoju, bet ir tvirtai tikiu. O visus demoniškus Valpurgijų nakties stebuklus priskiriu pasakoms. Mes, Lietuvos raganos, nė sykio net nemanėme rinktis šią naktį. Valpurgijos minėti susirenka nebent koks nors pašėlti norintis jaunimėlis“, - LŽ užtikrino Lietuvos pakraštyje, Kriaunose, esančiose Rokiškio rajone, apsigyvenusi Algimanta Raugienė. Metams bėgant, dėl didesnės nei daugelio nuojautos, gebėjimo išklausyti, patarti bei padėti ši moteris praminta ragana. Pati A.Raugienė teigia, kad raganiškos nuovokos jai suteikė gausybė gyvenime patirtų nelaimių.
Stebuklų pilna
Ragana Algimanta pasakoja apie gretimai gyvenančius gandrus, su kuriais pasikalba, kad norėtų skristi taip, kaip ir jie. Ir ką jūs manote! Atėjus nakčiai ji užmiega ir išskrenda kur nors į kalnus. „Kad pasiskraidyčiau, man nereikia netgi šluotos, kaip kitoms raganoms“, - teigia pašnekovė. Išklausiusi ir užrašiusi jos teiginius netrukau pamanyti apie tai, kaip gimsta legendos apie skraidančias raganas. „Bet juk stebuklų pilna! - tvirtina ji. - Noras išklausyti kenčiantį, užjausti, patarti, o jeigu gali - ir padėti jam - didžiulis stebuklas. Deja, geranoriškumo, noro suprasti ir padėti žmonės turi labai mažai, todėl skausmo apimtieji ir ieško tokių raganų, kaip aš. Iš tiesų tai jie ieško pagalbos. Manau, kad didžiausia mano pagalba - padėti susivokti. Tada žmonės pamato, kad jų bėda ne tokia jau didelė, kaip iš pradžių atrodė, nurimsta, pralinksmėja, atsitiesia“, - sakė A.Raugienė.
Kerštingos raganos
Kita vertus, Kriaunų ragana mano, jog tam, kad raganos bendrautų, lėktų į Valpurgijos naktį, jos turi būti vieningos. Deja, jos patirtis rodo, kad Lietuvos raganos - pavyduolės, kerštingos ir anaiptol nesolidarios. Ir pati A.Raugienė tvirtina, jog jaučiasi kitų šalies raganų nekenčiama kaip bandanti pastoti joms kelią.
Be to, A.Raugienė teigia, jog daugelis raganomis prisistatančių moterų - anaiptol ne raganos. Joms trūksta ir nuojautos, ir vidinio balso ir tos vadinamosios pagavos, moterį padarančios ragana ir leidžiančios padėti kitiems. Pati kriauniškė raganiškąjį nušvitimą teigia visai netikėtai pajutusi maždaug prieš penkiolika metų. Ji pripažino, kad toji apšvieta labai apsunkino gyvenimą, užkrovė didžiulę atsakomybę. Tad su visa atsakomybe ji pasiūlė mums šią iš pagonybės laikų atėjusią Valpurgijos naktį miegoti ramiai.
Daiva BARONIENĖ
