Po dvi savaites trukusio kino maratono ir tikros atgaivos kiekvienam kino mylėtojui, festivalis „Kino pavasaris“ parodė paskutinį savo programos filmą. Yra net tokių kino gurmanų, kurie pasiima atostogas ir kone ištisas dvi savaites praleidžia kino salėje. Tačiau šiemet kaip niekad kino filmų gausi „Kino pavasario“ programa, pasirodo, sunkiai aprėpiama net ir tikriems kino žinovams. Kalbamės su kino kritike Izolda Keidošiūte.
Kiek „Kino pavasario“ filmų pamatėte?
Negaliu tiksliai pasakyti – neskaičiavau. Bet ne tiek jau ir daug, nes festivalio metu dar ir dirbau, pristatinėjau filmus. Todėl kai ko, ką norėjau pamatyti, nepamačiau. Bet manau, kad pamačiau geriausius.
Pagal ką rinkotės, kuriuos filmus žiūrėti?
Kadangi esu žmogus, besidomintis kinu ir skaitau labai daug spaudos šia tema, todėl apytikriai žinau, kas yra kas. Einu žinodama, kur einu, tačiau kartais vis vien nusiviliu.
Kurie filmai patiko labiausiai?
Man labiausiai patiko filmas, kuris, deja, liko nepastebėtas žiūrovų – tai režisierės Agnieškos Holand filmas „Tamsoje“. Mano nuomone, tai stipriausias filmas iš visų mano matytų festivalio juostų. Tai pat patiko „Dar vieni metai“, labai patiko „Tegyvuoja Antipodai“. Manau man patiko ne tie filmai, kurie patiko visiems. Pavyzdžiui, filmus „Gėda“ ir „Pakalbėkime apie Spencerį“aš įvardinčiau kaip gerus filmus, bet jie ne mano.
Filmas „Drąsa“ yra labai įdomus, jis kalba apie labai įdomius moralinius dalykus, taip pat jame vaidina fantastiškas aktorius Robertas Venskėvičius. Žmonių, kurie mėgsta Kešlovskio filmus yra pakankamai, bet kažkodėl jis liko beveik nepastebėtas. Pas mus yra kažkokio snobizmo vis dėlto – ai, lenkų filmas, holokaustas, ką čia eisi... Dėl to labai gaila.
Palyginus su ankstesniais metais, kuo išsiskyrė šių metų festivalis?
Išsiskyrė filmų gausa. Mano nuomone, jų buvo per daug. Čia, žinoma, yra organizatorių reikalas, kaip jie nori, taip jie daro, bet man jų buvo per daug.
Ko Jūsų nuomone trūko?
Nieko negali pritrūkti, nes kiekvienais metais pristatoma daugybė filmų, tačiau gerų filmų padaroma ne taip jau ir daug. Pas mus yra net trys kino festivaliai – tai „Scanorama“, Kauno festivalis, „Kino pavasaris“ ir jei viename festivalyje yra penki geri filmai, tai jau yra gerai. O be tų penkių, vertingų menine prasme, yra dar daug gerų pramoginių filmų, tokių kaip „Janis ir Johnas“ ar „Neliečiamieji“, kurie yra, kaip lenkai sako – skirti žmonėms.
Yra daugybė filmų, kitas dalykas yra skonis. Svarbiausia šiame festivalyje susirasti filmą, kuris tau patinka. Tai ne visada žmonėms pavyksta, bet tai yra visa esmė.
Gal galite patarti, kaip nepasiklysti tarp nežinomų filmų, režisierių ir „pataikyti“ į tinkamą filmą?
Vadovautis aprašymais, katalogais, kūrėjų pasiekimais, apdovanojimais. Tačiau ir tai neapsaugo, vis vien galima nepataikyti.