Vitalijus Mazūras – iškyli Lietuvos teatro figūra. Šiandien gyvąja lėlių teatro legenda vadinamas kūrėjas 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiais išgarsino ne tik Vilniaus teatrą „Lėlė“, bet ir Lietuvos teatrą apskritai, aukštai iškėlęs lėlių teatro meno kartelę. V. Mazūro kuriamo poetinio, asociatyvaus teatro plastikai būdingos savitai transformuotos tautodailės, ypač primityviosios skulptūros, formos. Daugelis V. Mazūro darbų tapo lėlių teatro istorijos aukso fondu, sulaukė pripažinimo ir už Lietuvos ribų. Tai spektakliai vaikams: M. Martinaičio „Pelenų antelė“, „Avinėlio teismas“, S. Gedos „Pasaka apie stebuklingą berniuką“, „Ak vija, pinavija“, J. Knautho „Lakštingala“. Taip pat spektakliai suaugusiems: M. Martinaičio „Žemės dukra“, F. G. Lorcos „Dono Kristobalio balaganėlis. Dono Perlimplino meilė“, S. Gedos „Raudonligė“, J. Grušo „Barbora Radvilaitė“ – ir daugelis kitų. V. Mazūras gimė 1934 m. Šiaulaičiuose. 1965 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), įgijo teatro dailininko specialybę. 1971 – 1979 m., 1988 – 1993 m. buvo Vilniaus teatro „Lėlė“ vyriausias režisierius. 1975 – 1979 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) parengė lėlininkų kursą. 1987 – 2006 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje kompoziciją ir lėlių teatro scenografiją. 1994 – 2002 m. buvo Valstybinio jaunimo teatro lėlininkų trupės režisierius. 1997 m. su žmona aktore Nijole Bižanaite Vilniuje įkūrė teatrą „Paršiukas Ikaras“.
V. Mazūras yra sukūręs spektaklių ne tik Vilniaus teatre „Lėlė“, bet kituose Lietuvos teatruose: Lietuvos nacionaliniame akademiniame, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio Juozo Miltinio, Valstybiniame jaunimo dramos teatruose, Panevėžio muzikiniame, Kauno valstybiniame muzikiniame, Panevėžio lėlių vežimo, Kauno valstybiniame lėlių teatruose. Taip pat kūrė spektaklius užsienyje – Belgrade, Kopenhagoje, Maksvoje, Sankt-Peterburge, Svanekegardene, Taškente. Daugelis V. Mazūro spektaklių dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose. Nuo 1965 m. V. Mazūras yra surengęs individualių parodų Vilniuje, Panevėžyje, dalyvavo tarptautinėse parodose Latvijoje, Meksikoje, Lenkijoje, Estijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Čekijoje.
V. Mazūras yra Lietuvos dailininkų sąjungos, Teatro sąjungos ir Lietuvos nacionalinio UNIMA centro narys. Lėlininkas pelnė reikšmingų apdovanojimų, tarp jų – 2005 m. (už nuopelnus Lietuvos teatro kultūrai) ir 2008 m. (už spektaklį „Eglė žalčių karalienė“) Auksinį scenos kryžių, 2008 m. LR Vyriausybės kultūros ir meno premiją, 2013 m. Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, 2014 m. LR kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
