Apie tai šį vakarą studijoje diskutuos ekonomistas Nerijus Mačiulis ir žinomas kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius.
Nepaisant to, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje yra žemesnis nei Italijoje ar Ispanijoje, atostogos šį sezoną mūsų šalyje gali būti kur kas brangesnės. Tiesa, ekspertai įsitikinę, kad paaiškinimų tam yra net keli.
Kol vienus gąsdina, jog pajūryje už nuo lietuviškos vasaros tiesiog neatskiriamus šaltibarščius galima sumokėti net ir po 8-9 eurus, N. Mačiulis pastebi, kad už tokią kainą juos perkančių taip pat atsiranda.
„Paprasčiausias atsakymas būtų toks – jei nebūtų perkančių šaltibarščių už tokią kainą, jie tiek ir nekainuotų. Sakėte, kad pragyvenimo lygis Ispanijoje ar Italijoje aukštesnis, bet jei žiūrėtume į vidutinio italo ar ispano perkamąją galią, kiek jie gauna pajamų, lyginant su kainų lygiu, tokio atotrūkio tarp Lietuvos ir Pietų Europos valstybių, koks buvo prieš 10-metį, jau nebėra. Žiūrint į minimalų mėnesinį atlyginimą, jis taip pat yra priartėjęs prie daugelio Vakarų valstybių. Perkamoji galia yra – dėl to mes turime ir perpildytus kurortus, ir kainos yra tokios, kurias gyventojai moka“, – sakys jis.
Taip pat, anot N. Mačiulio, verslininkai neretai pabrangusių maisto produktų, padidėjusių atlyginimų ir energetinių išteklių kaštus perkelia galutiniam vartotojui.
Kelionių organizatorius R. Širvinskas-Makalius pabrėš Lietuvos apgyvendinimo įstaigų kokybę, tačiau sutiks, jog kai kur užsienyje šią vasarą, matyt, galėtumėte paatostogauti kur kas pigiau nei Lietuvoje.
„Net ir pridėjus skrydžio kainas – nors ir nedaug variantų – tikrai galima rasti net ir vasaros viduryje, kur paatostogauti pigiau ar už tokią pat kainą, kaip ir Lietuvoje“, – sakys jis, o vėliau pridės, kad liepos mėnesio viduryje panašaus tipo viešbutyje Bulgarijoje ir Lietuvoje kainos skiriasi net keliais šimtais.
N. Mačiulis atkreips dėmesį į tai, kad neretai mūsų šalies verslininkai yra nepatogioje padėtyje dėl to, jog šiltasis sezonas mūsų šalyje yra gerokai trumpesnis nei užsienyje. Skaičiuojama, kad Lietuvoje jis trunka 2-3 mėnesius, tuo tarpu, pavyzdžiui, Turkijoje, net 7 mėnesius: „Akivaizdu, kad jei tu investuoji į žemę, pastatai ten viešbutį, ir iš jo gali uždirbti tik 2-3 mėnesius per metus, atitinkamai tam, kad ta investicija atsipirktų, ir kaina turėtų būti didesnė.“
Visai kitaip, anot ekonomisto, yra kitose Pietų Europos šalyse, tačiau tam taip pat yra paaiškinimas. „Mažesni mokesčiai, ypač alkoholiui. Kita priežastis – masto ekonomija. Jei gali nuomos kaštus, maitinimo įstaigos ar viešbučio pastatymo kaštus išskirstyti per visus metus, natūralu, kad vidutinė parduodamo patiekalo ar nuomojamo kambario kaina bus mažesnė“, – priežastis vardins N. Mačiulis.
Daug lemia ir orai. Lietuvoje, anot R. Širvinsko-Makaliaus, tai yra viena priežasčių, kodėl kainos gali staiga pakilti. „Dažniausiai rezervuojame vietą pajūryje tada, kai orų programėlėje matome, kad bus geri orai, ir tai būna likus vos kelioms dienoms iki apsistojimo. Tačiau tą patį mato visa Lietuva, todėl rezervacinėse sistemose kainos šokteli iki kosmoso“, – sakys jis.
O štai užsienyje, ypač Turkijoje, anot kelionių organizatoriaus, paatostogauti pigiau galima ir dėl karo sukeltų padarinių. „Kainos koreguojamos – nepaisant to, kad labai stipriai išaugo aviacinio kuro sąnaudos – daugiau nei 50 proc. – tos kelionės taip stipriai nepabrango. Greičiausiai pavyko susiderėti dėl geresnių kainų Turkijos kurortuose, kurie, manoma, šiais metais bus apytuščiai“, – sakys kelionių organizatorius.
Kaip ir kodėl kainos keisis Lietuvos kurortuose? Kiek šią vasarą atsieitų atostogos Nidoje?
Atsakymai į visus klausimus – jau šiandien, laidoje „Karštai su tv3.lt“, 19.30 val. per TV3!
