Kraujo maišeliai, gelbėjant sužeistuosius civilius – kiekvieną nukentėjusį vaiką, tėvą ir karį – yra itin svarbi medicinos priemonė, tiesiogine to žodžio prasme gelbstinti gyvybes. Skaičiuojama, kad vienas kraujo maišelis galėtų išgelbėti net tris gyvybes.
Suvokiant šį poreikį, TV3 ir Nacionalinis kraujo centras dar žiemą lietuvius pakvietė rinkti paramą Ukrainoje labiausiai trūkusios medicininės priemonės – kraujo surinkimo maišelių – įgijimui. O visai neseniai, rugpjūtį, Lietuvos žmonių dėka, Ukrainą pasiekė dar viena didelė jų siunta.
Kaip pastebi Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys, pirma taisyklė mūšio lauke nėra nužudyti priešą.
„Svarbiausia – išgyventi, nes jei tu neišgyvensi, nebus kam tą priešą atremti. O šiuo atveju išgyventi padeda kraujas, kuris yra surenkamas kraujo maišeliais“, – aiškins laidose jis.
Vis dėlto, anot A. Navio, karas viską apsunkina – beveik nebūna taip, kad visiems sužeistiesiems reikiamoje vietoje reikiamu laiku būtų suteikiama kraujo.
„Pirmas dalykas – kraujo stabdymas vietoje. Tuomet yra vadinamoji „auksinė valanda“, per kurią sužeistas karys nuo fronto linijos atitraukiamas ten, kur jam būtų galima suteikti pilnesnę pagalbą arba perpilti kraują. Tad, šiuo atveju, tai, ką padarė Lietuvos žmonės, yra ypatingai svarbu. Kai sakau, kad šie pinigai tiesiogine to žodžio prasme gelbsti karių ir civilių gyvybes, tai nėra hiperbolė. Tai – ne perdėti žodžiai“, – sako Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas.
Tuo tarpu patys ukrainiečiai kiekvieną dieną kovoja ne tik už savo, bet ir visų mūsų laisvę. Ir net sunkiausiomis akimirkomis – patyrę baisiausius sužeidimus – dar vis besigydydami ligoninėse, visi jie kartoja tą patį – vos pasveikę, ir vėl grįš į frontą.
„Niekaip kitaip. O kas dar gins Ukrainą, jei ne mes? Jei Europa padės morališkai ir ginklais, mes šį karą laimėsime“, – įsitikinę kariai.
O ir fronte čia ne tik vyrai – tokį pat pasiryžimą kovoti už savo laisvę demonstruoja ir moterys. Kaip laidose pastebės Ukrainos karinių pajėgų atsargos karė Irina Hotun, moterys – neatsiejama dalis.
„Moterų fronte visuomet yra. Jau ne kartą sakiau, kad karas laikosi tiek ant vyrų, tiek ant moterų. Neseniai išsipildė mano svajonė, nes pagaliau kažkas pasakė, jog šalį gina gynėjai ir gynėjos. Juk Ukrainą gina ir medikės, ir snaiperės, ir pėstininkės – pilna visokių moterų“, – sako ji.
Trijų dalių laidų ciklas rugpjūčio 29-31 dienomis ne tik parodys tvirtą lietuvių ir ukrainiečių ryšį, bet ir atskleis visą paramos kelią. O žiūrovai, išvydę vaizdus, kaip sužeistieji Ukrainos kariai su ašaroms akyse priima pagalbą ir dėkoja Lietuvai už didelę širdį, dar kartą įsitikins, kokia neįkainojama ir būtina ji yra.
„Dėkojame lietuvių tautai ir visoms Baltijos šalims. Jūsų pagalba labai svarbi – mums kaip niekada reikia jūsų palaikymo. Dėkojame jums už jūsų dideles širdis, kad atjaučiate ir mus palaikote. Be jūsų mums būtų daug sunkiau. Jūs iš tikrųjų pirmieji atsiliepėte ir mus palaikėte, kai nelaimė atėjo į mūsų miestus ir namus, pirmieji atskubėjote į pagalbą. Esate didingi žmonės“, – sako jie.
O kas tokiomis, net ir juodžiausiomis dienomis, Ukrainos tautai suteikia stiprybės nenuleisti rankų ir kovoti toliau?
Ukrainos kariuomenės kapelionas Serhijus Dmitrijev įsitikinęs, kad po karo jo šalis turės ir kitą bėdą – tam, kad atsitiestų ir išsivaduotų iš traumų, teks gydyti kiekvieną ukrainietį.
Vis dėlto net ir karo lauke kiekvienas didvyris randa, kaip sau padėti.
„Ukrainos kariai, atsidūrę stresinėse situacijose, yra linkę rasti pozityvą. Jeigu esant baisiausioms gyvenimo sąlygoms nesugebėsi atrasti pozityvo, psichologiškai tiesiog palūši. Net patirdamas didžiausią stresą, ieškai būtų atsipalaiduoti. Todėl natūralu, kad kare esama humoro. Jis juodas, ne visiems suprantamas, bet būtinas, kad galėtum išlikti žmogumi. Reikia kažkur nukreipti mintis“, – sako Serhijus.
„Mes – vieno kraujo“ – rugpjūčio 29–31 dienomis, 19.30 val. per TV3!
