Lengvas ir ilgai neišsisklaidantis žolelių aromatas niekuomet nebūna pernelyg įkyrus, ypač jei primena vaikystę ar pievomis ir duona kvepiančius močiutės namus.
Mūsų senoliai baldus ištrindavo smulkintais melisų, verbenų, mairūnų, mėtų ar kitų žolelių lapais. Kai kuriose trobose iš levandų šakelių supindavo vainikus ir sudžiovinus įkomponuodavo į sausas puokštes ar prikimšdavo dekoratyvines pagalvėles adatoms įsmeigti.
Rūkalų, pelėsių ar sugedusio maisto kvapus naikindavo ketaus keptuvėje pakaitinus truputį rozmarinų, čiobrelių arba maltų gvazdikėlių. Kai žolės imdavo rūkti, nukeltą nuo ugnies keptuvę nunešdavo ten, kur nemalonus kvapas jaučiamas stipriausiai - po kelių minučių blogas kvapas išnykdavo. “Naminiai" smilkalai - jų galima mesti ant vos rusenančių anglių (jei turite židinį) arba po vieną arbatinį šaukštelį berti į smilkymo dubenėlį.Sudėtis: 50 g našlaičių šaknų miltelių, 25 g gvazdikėlių miltelių, 25 g sandalmedžio drožlių, keletas lašų jūsų mėgstamo eterinio aliejaus.
Dezinfekuojamieji mišiniai - pusvalandį ant silpnos liepsnos uždengtame puode vandenyje pavirinkite žiupsnelį rozmarinų, čiobrelių, raudonųjų monarchų ar šalavijų. Po to nukoškite ir skysčiu ištrinkite kriaukles, klozetus ir pan.
Žolelių vonios - paruošti užpilą voniai nesunku - tereikia 50 g džiovintų ar 100 g šviežių žolių užpilti puse litro verdančio vandens ir palikti pusvalandžiui pritraukti. Užpilą perkošti per sietelį ir supilti į vonią.
Stimuliuoja: bazilikai, lauramedis, pankoliai, levandos, citrininės verbenos, gelsvės, mėtos, rozmarinai, šalavijai, čiobreliai.
Šalina nuovargį: lauramedis, raudonosios monardos, pelynai, rozmarinai.
Pasižymi antiseptiniu poveikiu: levandos, mėtos, čiobreliai, hamameliai.
Ramina nervus ir odą: ramunėlės ir juoduogių šeivamedžių žiedai.
