Antradienį vakare Pirmojo Baltijos kanalo laidoje „Gyvenamoji aplinka“ žiūrovai sužinos, kaip surasti produktus su natūraliu aromatu ir iš ko susideda kvapai.
Maistinių kvapų yra net 70 proc. visų prekyboje sutinkamų produktų. Norėdami tai patikrinti, laidos žurnalistai parduotuvėje ištyrė produktus, kuriuose yra aromatizatorių. Neliko nei vieno jogurto, varškės, sūrelio, nei vieno deserto, kuriame nebūtų šio priedo. Visi parduotuvėje buvę sūriai bei dauguma mėsos produktų taip pat turėjo maistinių kvapų. Jų rasta ir konservuose, ir džiovintuose vaisiuose, ir net vaikams skirtame maiste.
Pardavėjai tvirtina, kad šiuolaikinė pramonė negali išsiversti be aromatizatorių: daugelis iš mūsų jau pamiršo natūralių produktų kvapą ir jų nepirks. Tad kam iš tikrųjų reikalingi kvapai: gamintojams ar pirkėjams? Dirbtiniai aromatai apgauna mūsų uoslę. Šią funkciją atliekanti mūsų smegenų dalis pagauna stiprų cheminių medžiagų kvapą ir automatiškai atmintyje suranda labiausiai panašų kvapą. Tad mums atrodo, kad tai, pavyzdžiui, „vytintas skilandis“ arba „keptas viščiukas“.
Buitiniai aromatizatoriai. Skalbimo miltelių gamintojai jau seniai mus išmokė: svarbu ne tik atsikratyti dėmių, bet ir suteikti jiems malonų kvapą. Žiemos šviežumas, citrina, Alpių aromatas – kiekviena šeimininkė turi mėgstamą kvapą. Bet jei šios medžiagos susikaupia organizme, jos gali tapti alergijos, astmos, odos ligų priežastimi. „Gyvenamosios aplinkos“ kūrėjai kartu su mokslininkais išsiaiškino, kuris iš šių kvapų kenkia labiausiai.
Tad kuo iš tikrųjų kvepia maistas? Kur rasti natūraliai kvepiančius produktus? Kas įeina į kvapų sudėtį? Į šiuos ir kitus klausimus antradienio vakarą per PBK laidoje „Gyvenamoji aplinka“ atsakys sveikatos apsaugos specialistai, chemikai, technologai, gamintojai ir bandymų laboratorijų darbuotojai.
