Velykos krikščioniškajam pasauliui – ypatinga šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Protėvių tradicijų puoselėtojams tai – pavasario, gamtos atgimimo šventė. Nepraktikuojantys religijos džiaugiasi dar viena šeimos švente. O kaip Velykas švenčia TV projektų vedėjai?
Natalija Bunkė, LNK laidos „Mano vyras gali“ vedėja
Mūsų šeimoje yra du tikėjimai – katalikų ir stačiatikių, o Velykos, Kalėdos būna kartą per kelerius metus. Turime tradiciją per šventes lankyti gimines. Per „mano“ šventes važiuojame pas mano artimuosius, paprastai pas močiutę, nes dažniausiai renkamasi pas vyriausią šeimos narį. Kiekviena šeimininkė turi užduotį paruošti kokį nors patiekalą, pavyzdžiui, aš dažniausiai ruošiu antį, mama moka labai skaniai vyniotinius, netikrus zuikius daryti, močiutė troškina vištieną. Taigi mėgaujamės visais patiekalais. Pagal mano tikėjimą kiaušiniai nėra marginami, tik dažomi raudonai sekant idėja, kad į Kristų buvo mestas akmuo, kuris virto kiaušiniu ir nusidažė jo krauju. Taip pat ridename kiaušinius. Dovanų nedovanojame, tik einant į svečius būtina atnešti kiaušinių ir velykinio pyrago. Stačiatikių Velykos būna kiek vėliau, tuomet dažniausiai jau žydi gėlės, einame jų ieškoti ir puošiame namus.
O televizoriaus per Velykas tikrai neįsijungiame. Nėra tokio poreikio.
Egidijus Sipavičius, LNK projekto „Lietuvos balsas“ mokytojas
Egidijus Sipavičius. (nuotr. Balsas.lt)
Velykos man – graži pavasario šventė. Nuo vaikystės dažome kiaušinius, bandėme marginti vašku ir kitais būdais, bet tai skirta meniškiems margučiams, fantazijai atskleisti, vadinamiesiems vienetiniams modeliams. Margindami valgyti skirtus kiaušinius apsieiname su svogūnų lukštais, dažais, pirktais turguje ar prekybos centre. Ypatingų tradicijų neturime, tiesiog kiaušinių dažymas, tapymas, margučių ridenimas, šeimos pusryčiai, o po Velykų pietų renkasi draugai. Kažkada Velykų bobutė padėdavo man dovanėlę po pagalve, tik vėliau kažkodėl nustojo, dukrai dar neseniai atnešdavo dovanėlę, o dabar, matyt, tik anūkėlėms paliks.
Televizorius per Velykas būna pamirštas, nebent dieną įjungiamas kaip fonas, o žiūrėti nėra laiko.
Gediminas Jaunius, TV laidų vedėjas, prodiuseris
Gediminas Jaunius (nuotr. Fotodiena.lt/Karolio Kavolėlio)
Velykos man yra religinė šventė, dažniausiai – Velyknaktis bažnyčioje, o paskui – šventė pagal aplinkybes. Šiemet teks dirbti – vyks tiesioginė „Lietuvos balso“ transliacija, taigi Velykos bus darbingos. Kad ir kaip būtų, svarbiausia yra šventės turinys, tai, ką švenčiame. Jei nepavyksta sudalyvauti Velyknaktyje, einu į rytines mišias. Bet Velyknaktis, Velykų vigilija man patinka labiau, nes tuomet jauti, kad tikrai sulaukei šventės. O kiaušinių marginimas – ne man, labiau patinka margučius kulti ir valgyti.
Jei per Velykas nedirbu, televiziją žiūriu. Patinka Velykų rytą iš Vatikano per Lietuvos televiziją transliuojamas popiežiaus sveikinimas, vakare su šeima susėdę pasižiūrime kokią nors nuotaikingą koncertinę programą. Televizorius per šventes man nėra tabu, bet nesu ir iš kategorijos žmonių, kurie šventes švenčia su televizoriumi. Tai – gera priemonė fonui, nuotaikai susikurti, kol laikomasi saiko.
Irena Pivoriūnienė, BTV laidos „Sveikatos kodas“ vedėja
Irena Pivoriūnienė (nuotr. asm. archyvo)
Man Velykos – atbudimo, išsivadavimo iš žiemos pančių šventė. Šiemet jas švenčiu darbingai, kurdama velykinę laidą, kurioje žinomiausi širdies chirurgai dėkos savo mokytojams. Dabar akiratyje – smegenų sveikatos temos, taigi tokia šiemet ir velykinė tema – dėkingumas, teigiami, geri jausmai. Man labai patiko kunigo Ričardo Doveikos pateikta labai paprasta šventės formulė: pasakyti kuo daugiau žmonių, kaip gerai, kad jie yra. Nieko daugiau nereikia – žmogus iškart nušvinta ir pavasaris į širdį ateina. Juk šalia mūsų yra tiek daug žmonių, kuriems užmirštame tai pasakyti. Manau, Velykos yra kaip tik ta proga tai pasakyti ir išgirsti. Pats sakysi, tai gal ir pats išgirsi, – visiems smagu. Ir mūsų laidų tikslas yra įrodyti, kad geri žodžiai, teigiamos emocijos iškart paskatina išsiskirti laimės hormonus, o žmogus jaunėja.
Be abejo, per Velykas žiūriu televiziją. Lazdą perlenkti niekad nenaudinga, bet teiginys, kad per šventes televizorius nereikalingas, yra koketavimas. Aš žiūriu iš gydytojos pusės – ligoninės pilnos ligoniukų ir, deja, ligos nežino, kas yra šventė, Velykos ar Kalėdos. Per televiziją transliuojamos mišios, yra ir neblogų laidų – tai tikrai padeda ligoniams ir tiems, kurie namuose.
Eglė Daugėlaitė, LTV „Labas rytas“ vedėja
Labo ryto vedėja E. Daugėlaitė (nuotr. asm. archyvo)
Velykos man yra ir šeimos, ir pavasario, ir religinė šventė – viskas kartu. Ir laukiamesnė nei Kalėdos – juk prasideda pavasaris, viskas bunda. Ypatingų tradicijų neturime, kiaušinių marginimu mama su močiute užsiima, nueiname į mišias, lankome artimuosius. O dovanodami margučius linkime santarvės, abipusio sutarimo ir, svarbiausia, sveikatos.
Agnė KLIMČIAUSKAITĖ
