Šiandien TV3 eteryje pasirodys naujas indiškas serialas „Parduotas gyvenimas“, gerai nušviečiantis socialinį susiskirstymą šioje šalyje. Tai drama apie tai, kaip skurdžiai gyvenanti indų šeima pardavė savo dar negimusią dukrą turtingai šeimai ir taip pasmerkė ją amžinai tarnystei jų namuose. Na, o kol lauksime serialo premjeros, sužinokime daugiau apie gyvenimą šioje egzotiškoje šalyje iš mūsų tautietės Silvijos.
Silvija, kas tave labiausiai nustebino pirmaisiais gyvenimo mėnesiais Indijoje?
Pirmieji mėnesiai Indijoje buvo išties įsimintini. Tik atvykęs į Indiją jautiesi kaip viename tų indiškų Bolivudo filmų, kur daug spalvų, aukso, gardaus maisto, kvapų, muzikos, šokių, ritualų ir tradicijų. Indijos kultūra be galo turtinga. Žmonės labai šilti, geros širdies, tolerantiški. Visgi labiausiai mane nustebino kontrastai. Indijoje jų labai daug. Atrodo, kad čia telpa viskas – ir skurdas, ir prabanga, ir gatvių triukšmas, ir šventyklų tyla. Tie kontrastai priverčia apie daug ką susimąstyti ir daug ką įvertinti iš naujo. Juk ir tokie paprastai dalykai, kaip švarus oras bei vanduo Indijoje yra didelė prabanga. Ir visgi, nors Indija pilna chaoso, čia daugkas atvyksta ieškoti vidinio balanso ir ramybės – argi ne paradoksalu? Indija pirmiausia išmoko labai daug apie save patį. Aš vis kartoju man labiausiai patinkančią mintį - “Tai, kaip matai Indiją, yra tai, ką turi savyje.” Indija tiesiog nepalieka abejingų.
Ar matai gatvėse beglobių, neprižiūrimų, elgetaujančių vaikų?
Gatvėje gyvenančių žmonių Indijoje išties daug. Dauguma jų iš kartos į kartą gyvena gatvėje ir kitokio gyvenimo net neįsivaizduoja. Vaikai dažnai beldžia į automobilių langus ir prašo pinigų arba bando kažką parduoti, tačiau tie pinigai tenka visai ne jiems, tad rekomenduojama jiems pinigų nešelpti ir iš jų nieko nepirkti, nes kol bus iš jų perkančių, tol bus ir tuos vaikus išnaudojančių. Jau pirmomis gyvenimo Indijoje dienomis vietinių buvau pamokyta, kad geriau paaukoti su vaikais gatvėse dirbančioms organizacijoms, kurios tuos pinigus panaudos tikslingai.
Ar vaikų darželiai, mokyklos yra prienami visiems gyventojams, ar tik pasiturintiems, turtingiems?
Darželiai Indijoje mažyliams iki 2 metų nėra populiarūs. Čia vis dar labai įprasta gyventi jungtinėmis šeimomis su tėvais, tad mažus vaikus dažnai prižiūri kartu gyvenantys artimieji arba auklės, kurias čia turi beveik visi. Tačiau, išsilavinimui Indijoje skiriamas itin didelis dėmesys. Vos vaikui sulaukus dviejų metų, tėvai deda visas pastangas, kad surasti geriausią mokyklėlę, o nuo 4 metų jau stengiamasi, kad vaikas užsitikrintų vietą pagrindinėje mokykloje. Dauguma mokyklų privačios ir nors daug kainuoja, į jas patekti būna dideli konkursai, būtent dėl to vaikus jau ruošia nuo mažų dienų. Indijoje pajutau didelę konkurenciją švietimo klausimu. Patys bičiuliai indai juokauja, kad pasakyti, kokioje mokykloje mokosi tavo vaikas labai daug pasako apie tavo statusą. Gatvėse gyvenančius vaikus kartais pastebiu gatvės „mokyklėlėse“.
Ar įprasta, kad skurdžiau gyvenantys vaikai, nepilnamečiai dirba Indijoje?
Labai įprasta matyti gatvėje gyvenančius ir dirbančius vaikus. Jie pardavinėja gėles, balionus, visokias smulkmenas. Kartais tiesiog valo tavo automobilio langus arba rodo cirko triukus, kol tu lauki užsidegsiančios žalios šviesoforo šviesos, už tai tikėdamiesi pinigų. Tie pinigai, deja, kliūva visai ne jiems.
Ar vis dar įprastas modelis, kad šeimose dirba vyrai, o moterys prižiūri vaikus ir namus?
Nors mano aplinkoje nemažai indžių, kurios dirba bei turi nuosavus verslus, tokia tendencija, kad moterys renkasi rūpintis namų ruoša ir vaikais vis dar labai jaučiama. Tai ne tik kultūrinis dalykas, bet ir praktinis. Kaip minėjau, Indijoje namų ruoša reikalauja daug pastangų ir laiko, tad kartais šeimoms patogiau rinktis tokį variantą, negu kad įdarbinti namie kitą žmogų atlikti šiuos darbus.
Ar didelės Indų šeimos ir kuo jos išskiria?
Viena iš stipriausių indų vertybių yra šeima. Indai labai gerbia savo tėvus, klauso jų nuomonės, jaučia stiprią atsakomybę jais rūpintis ir prireikus išlaikyti. Tendencija jaunoms šeimoms kraustytis gyventi atskirai nuo tėvų pamažu auga, tačiau Indijoje vis dar labai įprasta gyventi didelėmis šeimomis, kai kelios kartos gyvena vienuose namuose. Dėl to vaikai turi labai artimą ryšį su savo seneliais.
Kaip leidžia laisvalaikį indų šeimos? Kokios mėgstamos vaikų pramogos?
Indai be galo myli vaikus ir skiria jiems labai daug dėmesio. Indai mėgsta vaikus puošti, negaili pinigų žaislams, vaikų pramogoms. Vaikų gimtadieniai Indijoje yra be galo didžiulė šventė, kai nuomojamos atskiros patalpos, užsakomi dekoratoriai, dovanojamos dovanos visiems svečiams ir pan. Dėl klimato ypatumų ir šaltuoju sezonu stipriai išaugančio oro užterštumo rodiklių, daugiausia vaikų pramogų yra uždarose patalpose. Būrelių ir užsiėmimų pasirinkimas išties didelis. Dėl didelių atstumų ir didelio eismo į būrelius vaikus paprastai vežioja auklės su vairuotojais.
Kaip auklėjami vaikai: griežtai ar liberaliai?
Indijoje matau įvairiai auklėjamų vaikų. Indijoje labai įprasta turėti aukles, kurios labai dažnai kartu su šeima gyvena ir laiką su vaiku leidžia ne tik namie, bet vežioja vaikus į užsiėmimus, lydi šeimas į restoranus, prekybos centrus, keliones. Pradžioje atvykus į Indiją pastebėjau, kad auklės kartais per daug pataikauja vaikams ir daug ką daro už juos, bet šiek tiek pagyvenus vis labiau pastebiu, kad šią tendenciją keičia modernus požiūris į auklėjimą, kur skatinamas vaiko savarankiškumas. Gatvės vaikai, žinoma, yra gana įžūlūs, nes visgi turi labai anksti išmokti už save pakovoti.
Ar Delyje indai dėvi drabužius panašius į nacionalinius net ir kasdien?
Indės moterys labai rūpinasi savo išvaizda, mėgsta puoštis, dėvi daug papuošalų, daugiausia auksinių, naudoja nemažai kosmetikos. Nors vakarietiškas stilius vis labiau skverbiasi į indišką kultūrą, spalvingi, siuvinėti indiški sariai bei kurtos vis dar stipriai dominuoja kasdienėje aprangoje. Indai nelabai mėgsta tamsių spalvų drabužių, juodai apsirengusią indę moterį retai kada pamatysite. Vyrai taip pat mėgsta puoštis, dažnai dėvi kurtas, liemenes. Net ir gatvėje gyvenačius indus retai kada pamatysi su sportinėmis kelnėmis – kur kas dažniau pamatysi su nors ir prastos kokybės, bet klasikinio stiliaus kelnėmis ir marškiniais. Per įvairias šeimos bei nacionalines šventes visi nuo sauaugusių iki vaikų rengiasi puošniais, spalvingais, siuvinėtais indiškais drabužiais. Mes ir patys per indiškas šventes visa šeima su malonumu puošiamės indiškais drabužiais.
Kokios vestuvių tradicijos Indijoje, kurios tave nustebino?
Indijoje vestuvės be galo didelė šventė, kuri gali tęstis net savaitę. Vestuvių šventė būna didžiulė puota su daug skirtingų ceremonijų, ritualų, su daug gyvų gėlių dekoracijų, daug gyvos indiškos muzikos, šokių, maisto ir gėrimų. Dalyvauti indiškose vestuvėse, tai tarsi dalyvauti indiškame filme! Santuokos iš meilės Indijoje egzistuoja, tačiau vis dar labai populiaru primestosios santuokos, kuomet jaunuosius suveda, pavyzdžiui, tėvai. Toks modelis indams vis dar labai priimtinas. Turiu ne vieną bičiulę indę, kuriai vyrą surado tėvai ir jos tuo nė kiek nesiskundžia, šeimos gražios, tvirtos ir laimingos. Pamenu, kaip pirmaisiais mėnesiais, atvertus indišką laikraštį, stabtelėjau iš nuostabos, pamačius galybę skelbimų, kur žmonės ieško ne šiaip pažinčių, bet sutuoktinio. Esu girdėjusi, kad netgi yra įvairių programėlių telefonui, kur galima ieškoti savo sūnui ar dukrai potencialaus sutuoktinio.
Ar Indijoje turėti tarnaites yra įprastas reiškinys? Kodėl tai taip populiaru?
Indijoje labai įprasta namie turėti pagalbinį personalą. Indijos kasdienybė stipriai kitokia nuo mūsų. Dėl didesnio oro užterštumo, namus tenka valyti kiekvieną dieną. Pirkti maistą taip pat užtrunka daug ilgiau. Mums įprastų didelių maisto parduotuvių nėra. Parduotuvės vis modernėja, tačiau visko nusipirkti vienoje vietoje beveik neįmanoma. Vienoje vietoje perki daržoves, kitoje vištieną, trečioje higienos reikmenis. Tai užtrunka nemažai laiko, ypač atsižvelgiant į tai, kad Delyje labai didelis transporto eismas. Maisto ruošimas taip pat sudėtingesnis procesas, nes visas daržoves tenka plauti specialiai plovikliais ir filtruotu vandeniu. Būtent dėl visų šių priežasčių turėti pagalbos namie yra labai įprasta. Indams atrodo netgi keista jei turi galimybę, bet nesukuri darbo vietos kitam žmogui, kuriam tai gali būti pagrindinis pragyvenimo šaltinis visai šeimai. Kurį laiką gyvenome nuosavame name, kur turėjome 4 sodininkus, 4 apsaugos darbuotojus, 1 vairuotoją ir 1 namų padėjėją ir bičiulės indės vis tiek stebėjosi, kaip gyvendama su mažu vaiku name aš neturiu atskiros auklės ir virėjos!
