Ko trūksta? Dėkingumo už puikų gyvenimą nuostabioje šalyje be karo, žemės drebėjimo, bado. Mano močiutės vienas sūnus buvo nušautas atėjus rusams, visa šeima sibire - badas, šaltis, mirtys, bet močiutė visą gyvenimą išliko švelni, maloni visiems žmonėms, jos šypsena visiems praskaidrindavo nuotaika - ir jos patarimas buvo paprastas - džiaugtis tuo ką turi ir kiekvieną dieną dėkoti Dievui už tai

kaip jauciasi ruske

Aš, dar tik įpusėjęs dvidešimt trečiuosius, jaučiuos pavargęs ir pasenęs Vakarų žmogus. Iš visko aš seniai ironiškai juokiuosi, į nieką netikiu, esu atbukęs, nejautrus... / V. Mačernis /