Konferencijoje dalyvavo programos „Nauja Europa – nauji vardai“ filmų atstovai: filmo „Tą ir reikėjo įrodyti" režisierius Andrei Gruzsniczkis, „Susvetimėjimo" prodiuserė Veselka Kiryakova, „Stebuklo" režisierius Jurajus Lehotský, „Mergina iš spintos" režisierius Bodo Koxas bei filmo „Su mama" režisierius Farukas Lončarevićius.
Taip pat savo darbus pristatė ir naujosios konkursinės programos „Baltijos žvilgsnis“ dviejų juostų kūrėjai: tai filmo „Mandarinai" režisierius Zaza Urushadze bei juostos „Kombinatas „Viltis" scenaristė ir režisierė Natalia Meschaninova kartu su pagrindine filmo aktore Daria Saveleva.
Itin paveikų ir autentišką filmą apie 80-ųjų Rumuniją „Tą ir reikėjo įrodyti" pristatęs scenaristas ir režisierius Andrei Gruzsniczkis atskleidė, kad filme pasakojama tikrais faktais paremta istorija: „Kartą knygoje perskaičiau apie matematiką, kuris buvo sekamas, nors iš tikrųjų niekada nebuvo žinoma, ar jis svarbus, ar jo teorijos gali būti pavojingos". Režisierius pasakojo, kad šią tiems laikams itin būdingą situaciją jis norėjo pateikti iš kito kampo – tai filmas ne apie į užsienį ištrūkusius žmones, o apie namuose likusius jų artimuosius.
Bulgarų filmo „Susvetimėjimas" prodiuserė, montažo režisierė Veselka Kiryakova pasakojo apie įsimintinus, išskirtinai ilgus filmo kadrus, itin lėtą filmo tempą, kuris tapo tikru iššūkiu montažinėje. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka garsus graikų aktorius Christosas Stergioglou, kurį režisierius pastebėjo filme „Iltinis dantis“. „Nuo pradžių žinojome, kad rolei norime būtent šio aktoriaus, tad esame labai laimingi, kad jis sutiko. Su režisieriumi jie nesunkiai rado bendrą kalbą ir iki šiol yra geri draugai“, – sakė ji.
Filmas „Stebuklas" – tai pirmasis režisieriaus Jurajaus Lehotský vaidybinis filmas. „Prieš tai kūriau dokumentiką, tad ir šiame filme netrūksta dokumentinių elementų. Mes daug bendravome su pataisos namų merginomis, gilinomės į jų gyvenimus, kad kuo tiksliau perteiktume šių merginų realybę. Nors jų kasdienybė niūrus, jos tikisi stebuklo, geresnio gyvenimo, gražios ateities“,– pasakojo režisierius, pagrindiniam vaidmeniui sukurti taip pat pasirinkęs ne profesionalią aktorę, o panašaus likimo jauną merginą iš pataisos namų.
Režisierius Farukas Lončarevićius pripažino, kad jo filmas „Su mama" – labai netipinis Balkanų kinas. „Mūsų kraštuose dažniausiai kuriami Europoje populiarūs filmai apie karą, juose būtinai būna vestuvių scena, vestuvėse – būtinai muštynės. Balkanų kino stereotipai susidarė dėl finansavimo subtilybių: mūsų kinas neatspindi tikrųjų Balkanų – jis atspindi tai, ko tikisi Europa, ir tai, į ką Europa finansuoja. Tuo tarpu mano filmas nėra tas tipinis Bosnijos filmas, tačiau jis atspindi tikrąjį gyvenimą Bosnijoje“, – sakė režisierius.
Režisierius Bodo Koxas iki šiol Lenkijoje buvo žinomas kaip offinio (alternatyvaus) kino kūrėjas, tad Vilniuje pristatomas filmas „Mergina iš Spintos" – jo debiutas tradiciniame kine. Režisierius buvo atviras – tai buvo visai kita patirtis, kadangi čia sukasi visai kiti pinigai. Į klausimą apie nuolat žolę rūkančią pagrindinę filmo veikėją, režisierius atsakė, kad, nors tikrai nerekomenduoja tokiu būdų spręsti savo problemų, blaivus gyvenimas yra tikrai labai sunkus.
Konkursinės programos „Baltijos žvilgsnis" filmo „Kombinatas „Viltis" scenaristė ir režisierė Natalia Meschaninova ilgai tyrinėjo Norliską - didžiulį industrinį miestą amžino įšalo zonoje, kuris yra vienas labiausiai užterštų miestų pasaulyje. Galiausiai ji sukūrė filmą apie čia gyvenančio jaunimo kasdienybę. Pagrindinė filmo aktorė Daria Saveleva pasakojo, kad, nors vaidmuo buvo sunkus, jai pavyko įsijausti į veikėjos būseną, pajausti tą desperaciją, bei didžiulį norą ištrūkti.
Toje pačioje programoje besirungiantis filmas „Mandarinai" – tai pirmoji Estijos-Gruzijos koprodukcija. Filmą pristatęs režisierius Zaza Urushadze teigė, kad, nors filme pasakojama apie karo metu vykstančią istoriją, tačiau, karas – tai tik aplinkybės, leidžiančios kalbėti apie svarbius dalykus: „pagrindinis dėmesys mano filme skiriamas žmonėms ir žmonių santykiams: kaip jie bando išgyventi tokiomis aplinkybėmis ir stengiasi išlaikyti savo žmogiškumą“, – pasakojo režisierius.
Visus konkursinių programų filmus vertina tarptautinė žiuri, kurios nariai jau pradėjo savo darbą ir šiuo metu intensyviai dalyvauja filmų peržiūrose, o savo sprendimą paskelbs jau šį ketvirtadienį, balandžio 3 d., iškilmingos uždarymo ceremonijos metu, kur laimėtojams bus įteikti „Kino pavasario“ apdovanojimai.
