Pats žodis vintažas (angliškai vintage) atsirado vyndariams pradėjus žymėti vyno butelius metais, kuomet jis pagamintas. Vėliau šį terminą pradėta naudoti senesniems kaip 50 metų automobiliams vadinti, o dar po kurio laiko ir drabužiams bei baldams.
Nepaisant to, jog poreikis senų drabužių visuomet buvo, vintažas pradėjo stipriai populiarėti 90-aisiais. Vintažinius drabužius pastaraisiais metais ypač išpopuliarino žymios moterys, nelikusios abejingos šiam stiliui, tokios kaip Kate Moss, Chloe Sevigny, Julia Roberts, Renee Zellweger, Dita von Teese. Svarbu ir tai, jog dėvėdami jau naudotus drabužius prisidedame prie aplinkos bei Žemės resursų saugojimo, neišmetame, o naudojame kitaip, perdirbame ar perduodame kitiems. Žinia, ir pati mada juda gan cikliškai, kuomet grįžta mūsų mamų, senelių pamėgti siluetai, aksesuarai, spalvos, o ir mados kūrėjai dažnai žvalgosi atgalios ieškodami inspiracijų naujoms kolekcijoms.
Bendrai kalbant, vintažiniais vadinami drabužiai, kurie pagaminti buvo laikotarpiu nuo 1920 iki 1980-ųjų. Kiti ekspertai šį terminą dar susiaurina iki 1960-ųjų, kadangi 1960-1980-ieji laikomi retro stiliaus metais. Ekspertams ginčijantis, kasdieniai stiliaus mylėtojai vintažu laiko drabužius, pagamintus prieš daugiau kaip 20 metų. Išimtimi laikoma tik aukštoji mada, kuomet vintažu gali būti vadinamas jau dėvėtas Versace ar Chanel drabužis iš kelių sezonų senumo kolekcijos. Dizaineriams, beje, susilaukti tokio epiteto yra didelė garbė.
Tačiau vien dėl to, jog drabužis pagamintas prieš 20 metų, dar nereiškia, jog yra pageidaujamas įsigyti ir dėvėti. Tokie drabužiai turi aiškiai atspindėti to laikmečio stilių, būti geros kokybės, niekas juk nepageidaus įsigyti dėmėtos, pelių apkandžiotos suknelės :) Kartais prie noro įsigyti prisideda ir žinojimas, kas šį drabužį dėvėjo anksčiau, o geras pardavėjas dar patars, kaip tokį drabužį valyti, laikyti. Tarkime, jokiu būdu nepatariama kabinti 20-aisiais gamintos šilkinės karoliukais siuvinėtos suknelės, kadangi šie savo svoriu per laiką gali sugadinti ir medžiagą, ir siuvinėjimo raštą. Dažnai tokie drabužiai nebuvo žymimi etiketimis, o jeigu ir turi tokią, žymėjimai stipriai skiriasi nuo šiandieninių.
Dar vienas svarbus terminas - antikiniai drabužiai. Tokiais laikomi 100 metų senumo, pagaminti iki 1920-ųjų. Tokiais drabužiais dažnai domisi muziejai, o jeigu tokių turite savo spintose, jums labai nuskilo.
Taigi, nepamirškite, jog mada sukasi ratu, o svarbiausia būti originalioms ir išmoningai derinti sena su nauju, tinkamai prižiūrėti drabužius ir po dvidešimties metų galbūt jie jau bus vadinami vintažu.
