Daugelį moterų kaskart prisėdus prie stalo, atsistojus ryte priešais veidrodį ar matuojantis naujus drabužius užklumpa mintys apie vėl grįžusius kilogramus. Tai anaiptol nėra malonu. Juk papildomų riebaliukų susikaupia ten, kur mažiausiai jų pageidaujame, ir jie gadina ne tik nuotaiką, bet ir savijautą.
Kaip žinia, antsvoris – ir išvaizdos, ir sveikatos priešas. Per didelis svoris apsunkina širdies darbą, didina kraujospūdį, apkrauna stuburą.
Mūsų visų nepageidaujamą apkūnumą lemti gali netinkama mityba, nejudrus gyvenimo būdas, paveldimumas.
Stresas „susikaupia“ ant pilvuko
Ligoms įtakos turi ne tik antsvoris, bet ir netolygus riebalų pasiskirstymas. Svarbu, koks yra mūsų organizmo bendras riebalų kiekis. Deja, vidinius riebalus pamatyti ar pajusti sunku – apie juos galima sužinoti tik atlikus specialią procedūrą (kompiuterinės ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą).
Vidinių riebalų sankaupos yra pavojingos mūsų sveikatai. Jos į kraujotakos sistemą išskiria riebiųjų rūgščių elementus, kurie veikia kepenis. Padidėjęs kraujospūdis, insulino trūkumas, trigliceridų ir cholesterolio kiekio didėjimas – metabolinio sindromo reiškiniai. Tai sukelia diabetą ir širdies ligas.
Pilvo riebalai yra ir streso padariniai. Kai nerimaujame, sielojamės dėl užklupusių bėdų, mūsų organizmas išskiria didelę streso hormono kortizono dozę, kuriai apdoroti reikia pilvo srityje susidariusio riebalų sluoksnio.
Organizme kaupiasi ir poodiniai riebalai, kurie, kitaip nei vidiniai, sveikatai nekenkia. Žinoma, figūros jie nedailina, tačiau daro teigiamą įtaką: nedidelės poodinių riebalų sankaupos gali apsaugoti organizmą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Šių riebalų perteklius neužkemša arterijų, o iš kraujotakos patenka ant klubų, netrikdydamas svarbiausių organizmo funkcijų.
Apvalutė mama – nebūtinai apvalutė ir dukra
Net 70–80 proc. mūsų fiziologijos lemia genetika. Netgi laikantis įmantriausių dietų gali nepavykti atsikratyti kūno apvalumų, jei kelių kartų giminės moterys nepasižymėjo liesumu.
Tai nebūtinai reiškia, kad būsite nutukusi, tačiau jums genetiškai lemta turėti apvalokas kūno formas ir šiek tiek riebaliukų, kurie sveikatai neigiamo poveikio neturi.
Turintiems paveldėtą medžiagų apykaitą ir kūno tipą, kuriam būdingos didesnės riebalų atsargos, svorį reguliuoti sunkiau.
Tačiau tai dar nereiškia, kad negalite sulieknėti.
Tiesiog jums teks įdėti daugiau jėgų ir pastangų, siekiant išlaikyti norimą svorį. Sureguliuokite savo mitybą ir pasirinkite tinkamas treniruotes.
Žinoma, apkūnumą lemia ne tik genetika. Svarbos turi ir mūsų asmenybė: temperamentingi žmonės sudegina daugiau kalorijų nei flegmatikai.
Pavojingiausių vidinių riebalų kaupimasis priklauso nuo gyvenimo būdo.
Deja, moterys dėl antsvorio kenčia dažniau nei vyrai. Tai lemia nėštumas, gimdymas, vaiko maitinimas krūtimi.
Tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų didžiausias nutukusių žmonių skaičius atitenka 40–50 metų ir vyresniems žmonėms, t. y. tam laikotarpiui, kai vyksta hormonų pokyčiai, sumažėja energijos sąnaudos, susilpnėja apykaitos procesai. Pastebėta, kad antsvoris dažniausiai būdingas žmonėms, kurie nuo to kentėjo vaikystėje.
Riebalus augina patys riebalai
Paprasta tiesa: maisto kalorijų perteklius kaupiasi riebalų pavidalu ir skatina antsvorio atsiradimą.
Maitinimosi pobūdžio tyrimai parodė, kad žmonės, turintys antsvorio, baltymų, riebalų ir angliavandenių vartojo pusantro du kartus daugiau. Nustatyta, kad kuo didesnis žmogaus antsvoris, tuo daugiau pirmenybės jis teikia saldžiam ir riebiam maistui. Prie žalingų įpročių, lemiančių nutukimą, galima priskirti piktnaudžiavimą sūdytu maistu, prieskoniais ir alkoholiu. Nepageidaujamus kilogramus „uždirba“ ir laisvadieniai bei gausiai nuklotas valgiais švenčių stalas.
Mėgstančių pavalgyti žmonių, kurie nėra fiziškai aktyvūs – dirba sėdimą darbą, nesportuoja, mažai juda, maistinės medžiagos nesudega, o virsta inercine medžiaga, kurią reikia nuolat maitinti ir tiekti deguonį.
Susidaro tarsi užburtas ratas: žmonės negali nugalėti alkio jausmo ir daug valgo, o tai skatina nutukimą, nes riebalinėms ląstelėms išsaugoti reikia vis daugiau maistinių išteklių.
Maitinkimės reguliariai
Jei norite gražiai atrodyti, būtina valgyti subalansuotą ir nekaloringą maistą. Kad sumažintumėte kūno riebalų kiekį, atkreipkite dėmesį į suvartojamo maisto kiekį ir kokybę.
Valgykite mažesnėmis porcijomis penkis šešis karus per dieną. Tai padės pagreitinti medžiagų apykaitą. Valgant tik du tris kartus per dieną, didesnė tikimybė persivalgyti ir priaugti svorio.
Jei ryžotės su riebaliukais kovoti dieta, jokiu būdu nesiimkite alinti organizmo. Sveikiausia dieta ta, kurioje yra subalansuotas baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis ir yra ganėtinai įvairaus maisto. Nereikia akcentuoti kurio nors vieno produkto ar produktų grupės, net jei jums žadama, kad keletą kilogramų numesite vos per kelias dienas. Tai kenkia sveikatai.
Svarbiausia: nenustokite judėti
Svarbų vaidmenį turinčiųjų antsvorio gyvenime vaidina nejudrus gyvenimo būdas. Darbo dieną praleidžiate prie stalo, į kontorą taupydami brangų laiką vykstate automobiliu, apie vakaro pasivaikščiojimus jau seniai pamiršote, lankytis sporto klube brangu, o bėgioti miegamųjų namų kvartale nėra kur... Randame daugybę priežasčių ir pretekstų pateisinti prarastus aktyvaus gyvenimo įpročius. Mažai judant, net jei maitinatės racionaliai, energijos išeikvojimas yra mažesnis nei vartojamo maisto kaloringumas.
Vidutinės fiziologinio poreikio normos numato privalomą ne mažesnį nei 600 kcal išeikvojimą dirbant fizinį darbą. Sėdimojo darbo sąlygomis išeikvojama tik 200–300 kilokalorijų.
Kuo skiriasi turinčių antsvorio, ir sveikų žmonių aktyvumas? Dažniausiai nutukę žmonės pasirenka darbą, reikalaujantį mažesnių energijos sąnaudų. Mažai judrus darbas lemia tolesnį kūno masės padidėjimą, o tai skatina judrumo sumažinimą. Taip žmogus vėl patenka į uždarą ratą: mažas judrumas, tinginystė skatina nutukimą, o nutukimas – tinginystę (mažą judrumą).
Tad apkūnesniems žmonėms reikia būti aktyvesniems, nes pasyvumas skatina ir palaiko antsvorį.
