Nors praėjusią savaitę mus už nosies vedžiojo lietus, vasara tęsiasi, tad kiną kviečiame žiūrėti po atviru rugpjūčio dangumi. Šią savaitę kino teatro „Pasaka“ projekte „Kinas po žvaigždėmis“ laukia premjera – „Oskaro“ premija apdovanotas Juan José Campanella filmas „Paslaptis jų akyse“. Taip pat matysime siurrealizmo elementais inkrustuotą „Keršto angelą“, afrikietiškos ritmais hipnotizuojantį „Benda Bilili!“, žmogiškais klystkeliais vedantį „Kai sutiksi aukštą tamsiaplaukį“ ir norvegišku gamtovaizdžiu pakerinčią „Šiaurę“.
Ispanų kino lobiuose – siurrealistiniai akibrokštai
„Keršto angelas“ (nuotr. Organizatorių)
Luisas Buniuelis – ispanų kino režisierius, didžiąją gyvenimo dalį gyvenęs ir kūręs Meksikoje, pagarsėjo siurrealistiniais filmais, visuomenės bei religijos kritika. Ne kartą tremtą iš gimtosios Ispanijos, 1960–aisias grįžti pakvietė generolas Franko ir užsisakė filmą „pagal savo skonį“. Buniuelis parašė ir režisavo „Viridianą“ – filmą, kuris 1961 m. Kanuose buvo apdovanotas „Auksine palmės šakele“, tačiau Ispanijoje buvo uždraustas dėl kontraversiško turinio. Tai maištininką Buniuelį įkvepia kurti trilogiją. Ir 1962 m. Meksikoje jis pristato antrąją jos dalį – dramą „Keršto angelas“, kuri sukelia ne mažiau aistrų nei pirmoji.
Filmas sukurtas pagal geriausias siurrealizmo tradicijas. Siužete pasakojama istorija apie aukštuomenės būrelį, po puotos staiga atsidūrusį keistoje ir racionaliai nepaaiškinamoje situacijoje – svečiai negali peržengti prabangaus salono ribų...
Filmo herojai, anot kritiko Rogerio Eberto, metaforiškai vaizduoja Franko režimo laikų valdančiąją klasę Ispanijoje.
„Keršto angelas“ yra įsitvirtinęs 16 –oje pozicijoje tarp visų laikų geriausių Meksikos filmų ir yra įtrauktas į 1000 geriausių filmų sąrašą pagal „New York Times“.
Muzikalūs „Žiemos ekranų“ geriausieji
„Benda Bilili!“ (nuotr. Organizatorių)
Prancūzai Renaud Barret'as ir Florent'as de La Tullaye – fotografai, nusprendę apjungti kūrybines jėgas ir kurti dokumentinius filmus apie Afrikos miestų kultūras, taip pat atrasti muzikinius talentus ir garsinti juos šalyje bei už jos ribų.
Filmas „Benda Bilili!“ – tai muzikos grupės „Staff Benda Bilili“ sėkmės istorija, šiek tiek primenanti kultinį filmą „Havana Club“. Tik čia stebime Kongo sostinės Kinšasos gatvėse benamių ir luošių suburtą grupę, kurie repetavo ne klubuose ar koncertų salėse, o zoologijos sode.
Afrikiečiai svajojo išgarsėti savo šalyje, o jei dangus bus palankus, dainomis bei šokiais pakerėti ir platųjį pasaulį. Kasdien kovojant už būvį, tokios svajonės atrodė sunkiai įgyvendinamos.
Dokumentiniame filme užfiksuotos penkerių metų muzikantų kelio į šlovę akimirkos. Šiandien „Staff Benda Bilili“ koncertuoja garsiausiuose pasaulio muzikos festivaliuose. Grupės pavadinimas skelbia –„žvelk giliau“, nes jų siekis – atkreipti dėmesį ne į savo negalią, o į atliekamą muziką, prisotintčą rumbos, rhythm 'n' blues bei raggie elementais. 2009 m.grupė pelnė muzikinį WOMEX apdovanojimą – „Oskaro“ atitikmenį kino pasaulyje.
Diagnozė: Woody Allenas ir burtų sausainiai
„Kai sutiksi aukštą tamsiaplaukį“ (nuotr. Organizatorių)
„Kai sutiksi aukštą tamsiaplaukį“ – patrakėlio Woody Aleno komedija, kurioje režisierius lieka ištikimas sau ir, kaip visuomet, pasitelkdamas kandumą, pasakoja istorijas žmonių, pasimetusių gyvenimo chaose, kurį, dažniausiai sukuria jie patys.
Išsiskyrę sutuoktiniai pasuka skirtingais keliais: vyras susitinka žymiai jaunesnę moterį, o žmona ieškodama nusiraminimo atsiduoda į šarlatanų rankas. Filme netrūksta farso ir melodramos elementų bei cinizmo. Nes, pasak W. Alleno, nėra jokio skirtumo tarp būrėjos ir burtų sausainio – abu – vienodai bejėgiai.
Filmo premjera įvyko 2010 nekonkursinėje Kanų kino festivalyje programoje ir sulaukė labai skirtingų kritikų vertinimų. Bet juk neatsispirsi tokiai aktorių kompanijai kaip Antony Hopkinsas, Lucy Punch, Gemma Jones, Naomi Watts, Joshas Brolinas, Antonio Banderasas ir kitiems.
Penktadienio pasimatymas kino premjeroje
„Paslaptis jų akyse“ (nuotr. Organizatorių)
Buenos Airėse gimęs režisierius ir scenaristas Juan José Campanella lietuvių auditorijai pažįstamas iš populiariųjų TV serialų „Įstatymas ir tvarka“, „Daktaras Hausas“ kūrimo. „Oskaro“ premija apdovanotas jo filmas „Paslaptis jos akyse“ pasakoja istoriją apie buvusį detektyvą Bendžaminą Esposito, kuris rašydamas kriminalį romaną, prisimena 1974–aisiais metais tirtą šiurpią jaunos merginos išprietavimo ir nužudymo bylą. Detektyvas taip ir nesugebėjo išspręsti šios bylos ir rasti tikrąjį nusikaltėlį, todėl iš naujo analizuoja įkalčius ir painią nusikaltimo istoriją, kuri nepalieka jo ramybėje jau 25–erius metus.
Lygiai tiek pat laiko tęsiasi komplikuoti Bendžamino santykiai su tardytojų padalinio vadove Menendes Heistings. Jis paslapčia myli žavią moterį, tyliai puoselėja aistrą, mėgina kovoti dėl jos dėmesio, bet vis nedrįsta prisipažinti ir atsimuša į abejingumo sieną.
Kriminalinis trileris „Paslaptis jų akyse“ dalyvavo konkursinėje San Sebastjano kino festivalio programoje, buvo nominuotas devynioms Ispanijos nacionalinio kino „Goya“ premijoms ir laimėjo 5 prizus Havanos kino festivalyje.
Pasaka Classics su šiaurietiškais linkėjimais
„Šiaurė“ (nuotr. Organizatorių)
Norvegų režisierius Rune Denstad Langlo ilgą laiką kūrė dokumentiką. Filmas „Šiaurė“ – jo debiutas vaidybiniame kine. Viename interviu režisierius prasitaria, kad filmo idėja kilo iš asmeninės patirties, išgyvenus depresijos priepuolį.
„Šiaurė“ pasakoja apie nervinį išsekimą patyrusį slidininką Jomarą, kuris, apsirūpinęs penkiais litrais samanės, sniego motociklu išvyksta į Norvegijos šiaurę ieškoti sūnaus, buvusios merginos ir tikriausiai – laimės. Pakeliui vyrukas bus apšaudytas iš medžioklinio šautuvo, bet sutiks labai įdomių žmonių.
Filmas pasižymi skandinavišku minimalizmu dialoguose, puikiu garso takeliu ir kerinčiais norvegiškų kalnų vaizdais. Kalbama, jog pažiūrėjus“Šiaurę“, kyla nesuvaldomas potraukis slidinėti, keliauti ir nuotykiauti.
