Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atidaryta nauja personalinė Algimanto Barzdžiaus fotografijų paroda „Važiuok, fiksuok, neemigruok”. Joje eksponuojama trys dešimtys darbų, darytų įvairiose pasaulio šalyse: JAV, Kroatijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Italijoje, Vatikane, Malaizijoje, Maroke, Vokietijoje, Belgijoje ir kitur. Tik kelios fotografijos darytos Lietuvoje.
Nors parodos pavadinimas turi socialinį atspalvį, autoriaus teigimu, eksponuojamais darbais jokiu būdu nesiekiama moralizuoti. Veikiau priešingai – plati kone visą pasaulį apimanti nuotraukų geografija rodo, kad norint pajusti ir atskleisti kurios nors šalies grožį, nebūtina ten gyventi – kartais tam užtenka akimirkos. „Kita vertus, norint pastebėti kasdien mus supantį grožį, būtina nors retkarčiais ištrūkti iš nesibaigiančios gyvenimo rutinos, įprastos aplinkos“, – įsitikinęs pastaruoju metu daug po pasaulį keliaujantis fotografas.
Nors parodos pavadinime minimas socialinis emigracijos reiškinys, fotografijos yra estetinės. Jose nėra jokio socialinio iššūkio ar didaktikos. Fotografijose vaizduojami ne minioje pasimetę, su ja susilieję ar savo vietos ieškantys žmonių veidai, kaip galima būtų tikėtis, o tik nusiraminimu spinduliuojantys gamtovaizdžiai ir impresijos, apmąstymams įkvepiantys šiuolaikinių didmiesčių štrichai. Tai – taikomasis menas.
„Siekiant paveikti, fotografija nebūtinai turi būti erzinanti, varginanti, isteriška, niūri ar šokiruojanti. Šių dienų chaose kaip tik galbūt labiausiai trūksta susikaupimo, nusiraminimo ir dermės. Geras, šviesias mintis kelianti fotografija – ne mažiau veiksminga ir vertinga. Dažnai esame pernelyg depresyvūs, pagiežingi, linkę matyti vien juoda. Bet šito„ gero“ gyvenime ir taip per akis – negi būtina visa tai perkelti ir į kūrybą? Daugelį metų dirbdamas fotoreporteriu esu padaręs daug žiaurių, gal net pribloškiančių nuotraukų. Tarp jų – ir sausio tryliktosios tragedijos aukos. Tą šiurpią istorinę naktį su fotoaparatu stovėdamas po tanko vamzdžiais suvokiau, kad kai kurių iš šalia buvusių drąsių žmonių nebebus tarp gyvųjų. Ar šiandien iškabinę tas fotografijas ir žiūrėdami į jas tapsime doresni ir kilnesni? Tikiu, kad tėvynės ir grožio pirmiausia turime ieškoti savyje. Tuomet jį atrasime visur, kur beatsidurtume“, – netikėtą posūkį nuo reportažų prie estetikos aiškino A. Barzdžius.
„Tai originalūs, aukšto lygio darbai, tinkami įvairiems interjerams. Itin taikliai parinktas formatas. Iš tiesų, kam importuoti masiškai tiražuojamus žinomų užsienio autorių darbus, kai galime įsigyti puikių vienetinių savų fotomenininkų kūrinių“, – įsitikinęs naujausią A.Barzdžiaus parodą teigiamai vertinantis daugelio premijų laureatas, fotografas Ramūnas Danisevičius.
Tai jau antra žinomo spaudos fotografo surengta paroda – pernai kovą Frankofonijos dieną sostinės senamiestyje buvo eksponuojama A.Barzdžiaus fotoparoda „Vieną rytą Paryžiuje“, kuri taip pat sulaukė palankių vertinimų. Iki tol labiau žinomas kaip fotožurnalistas, įvykio fotografas, tuomet A.Barzdžius atsiskleidė kaip šiuo metu itin populiaraus ir novatoriško vadinamosios „street“ fotografijos žanro atstovas.
„Įspūdžio fotografija šiuo metu itin populiari. Tokių išgrynintų būtent šio modernaus žanro fotografijų, kurias Algimantas pavasarį pristatė parodoje „Vieną rytą Paryžiuje“, iki šiol Lietuvoje dar nebuvo eksonuojama“, – kalbėjo autoriaus kolega R. Danisevičius.
Paroda Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius) veiks iki sausio 24 d. Nuo vasario vidurio Kauno r. mero Valerijaus Makūno iniciatyva ji bus eksponuojama Raudondvario pilyje.
Eglė Valionienė
