„Toks beždžioniukas gimsta retai, iš tūkstančio beždžionių maždaug vienas. Tai yra genetiškai. Tas pats, kad pas kitus gyvūnus yra albinosai, pas beždžiones gimsta va tokį pigmentą turi kitą, tai ugniniai arba blondinai dar vadinami“, - Plėšriųjų žinduolių sk. vedėja Angelė Grebliauskienė.
Kelias dešimtis metų beždžiones zoologijos sode auginantys specialistai ypač optimistiški. Kiti metai bus geri sportininkams, nes beždžionės, skirtingai nei kiti gyvūnai, labai judrios ir mėgsta savaip sportuoti: daug laipioja, šokinėja, laksto. Labai geri metai gali bus ir auginantiems vaikus, nes beždžionės ypač geros motinos. Mažylius jos tik pamaitina, o juos nešioja ir senelis, tėtis, ir net dėdės. Nuo visokių pavojų mažylius saugo vieningai visa šeima.
„Sakyčiau, bus geri metai. Beždžionės protingos kaip ir žmonės, bet sakyčiau, kad mums visiems reikės daug šypsotis, nes beždžionės labai linksmos, žaismingos. Ypač kapucinai juodagalviai, net Darvino buvo aprašyti, kad jų labai išreikšta mimika ir jų lūpų kampučiai kai taip nusileidę, tai visą laiką atrodo, kad šypsosi. Tokia visada prie veido šypsena“, - tikina A. Grebliauskienė.
Kitąmet gali sektis ir taupyti. Sodo darbuotojai pasakoja, kad beždžionės piktavalių lankytojų sumestus centus niekam nežinant taupė keliolika metų ir iš viso surinko apie trisdešimt litų.
„Per tuos metus, kiek jos čia gyvena, nuo 1994 m., aišku, poros keičiasi, ir gyvūnai. Tai jie tam senam voljere, kai darėm rekonstrukciją, buvo lobių prisislėpę. Jie nedėdavo visur, į kokias tris-keturias vietas, į kurias susidėdavo, ir taip per eilę metų susirinko tuos pinigėlius. Mes dabar juokaujam, jie rekonstravo savo voljerą“, - A. Grebliauskienė.
Tiesa, dėl to, kad ateinantys metai beždžionių, kiti gyvūnai linksminami mažiau tikrai nebus. Jau dabar Kalėdas pradėjo švęsti snieginiai leopardai. Jiems maistas tiekiamas štai tokiose kalėdinėse dėžėse.
„Šiandien yra trys-keturi kilogramai arklio mėsos su kaulu. Paįvairinimui duodama ir arkliena, jautiena, gauna ir triušį. Yra įtrinami vitaminai, duodamas ir kiaušinis su pienuku. Mes jų maistą slepiame dėžėse, įvairiose bačkose, kartais pakasam grioviuose, kad jų ieškotų“, - pasakoja gyvūnų prižiūrėtojas Martynas Adomaitis.
Tiesa, ne visiems gyvūnams reikia gražiai išpuoštų kalėdinių įmantrybių. Pavyzdžiui, stumbrams geriausia kalėdinė dovana žalia eglutė tiesiai iš miško. Stumbrai jas greit nuskabo, o pėdsakai lieka ant ragų.
„Jiems eglutės primena kaip laukinę gamtą. Tai buvo mūsų Popkorno berniuko džiaugsmas didžiausias. Net eglute pasipuošęs visą galvą, nes jie laisvėje mėgsta ir pasitrinti, ir tas pačias eglutes ant ragų panešioti, tai jiems buvo tikrai didelė dovana“, - pasakoja gyvūnų vyr. trenerė Živilė Mackevičienė.
O štai Kalėdų Senelių pagalbininkams Šiauriniams elniams kalėdinės dovanos siunčiamos tiesiai iš Laplandijos. Nieko skaniau jiems nėra už islandinę kerpę, kuri, pasak specialistų, elniams turi stebuklingų galių. Nuolatos pakramsnodami šio skanėsto, elniai neperšąla net atšiauriausiomis sąlygomis.
