Palangos Basanavičiaus gatvės pažiba papasakojo, kam savo gyvenime dabar skiria prioritetą ir prakalbo apie širdies reikalus.
Vyro nebereikia
Vitalija džiaugiasi, kad koncertų vis dar netrūksta: „Kai tik ateina savaitgalis, mes plušame. Žmonės bilietus perka, judėjimas vyksta.“
Prakalbus apie artėjančią Valentino dieną, moteris juokėsi, kad ji išskirtinė tiems žmonėms, kurie šalia savęs turi mylimą žmogų: „Aš nieko neturiu ir nenoriu, aš tik noriu dainuoti, juokauti ir linksmintis. Labai gerai jaučiuosi ir man nieko nereikia. Būnant 60-ties, koks liūdesys gali būti. Jaunoms, gražioms merginoms reikia aistros ir šilumos, o mano metų moteriai to jau tikrai nebereikia.
Pasiklausau, kai moterys dejuoja, kad joms reikia to draugo, ne paslaptis, prieš dvidešimt metų ir man norėjosi simpatuką šalia turėti. Bet dabar jau baisu, kad sveikatai sušlubavus, dukros pagalbos prašysiu manimi pasirūpinti, o jei ir vyrą šalia turėsiu? Tai gal dar ir juo reiks rūpintis, dukrai tokios naštos nekrausiu.“
„Viskam yra laikas, kai esi jaunesnis, turi energijos, tada reikia aistros, sekso, tai gyvenimiški dalykai, bet kai esu vyresnio amžiaus, man patinka ramybė, knygas paskaityti su draugėmis pabendrauti. Man gera būti vienai, aš vis dar koncertuoju, publika mane myli, nereikia koncertų atšaukti, žmonės vis dar pas mane ateina“, – džiaugėsi atlikėja.
Džiaugiasi ramybe
Moteris laiminga, kad vis dar yra reikalinga savo publikai: „Žinoma, jei nori turėti milijonus, tada reikia rinkti arenas. Man arenų nereikia, aš visur padainuoju, esu nuolatos kviečiama. Man gera, kad žmonės mane myli.“
Palangoje daugybę metų dainuojanti Vitalija, juokauja, kad ji kaip statula Basanavičiaus gatvėje: „Nors ir veiklos turiu namuose, bet ateina vasara, mane kviečia ir aš lekiu koncertuoti į Palangą. Dabar stengiuosi save saugoti, sumažinau koncertų skaičių.
Anksčiau dirbdavau nuo birželio pradžios iki rugsėjo pabaigos, po keturis mėnesius, bet jau sveikatos nebeturiu. Dabar atvažiuoju penkiolikai dienų ir man to užtenka, grįžtu namo ir ilsiuosi. Gyvenu, džiaugiuosi gyvenimu ir tikiuosi dar galėsiu taip pagyventi.“
„Kai tik ateina pavasaris ir paukščiukai pradeda čiulbėti, aš sėdu į automobilį ir lekiu į gamtą. Sėdžiu, kokiame parke ant suoliuko su kava ir tiesiog kaifuoju. Va čia yra gyvenimas, duok Dieve, sveikatos, kad galėčiau dar pabūti su gamta ir pasidžiaugti tomis akimirkomis“, – atviravo moteris.
Išskirtinės dovanos
Vitalija prisipažįsta mylinti visus žmones: „Visus gerbiu, aš neįsivaizduoju gyvenimo be savo gerbėjų. Vis ateina pas mane su gėlėmis, dovanomis. Jei nuvažiuoju koncertuoti į rajonus, tai ir lašinių gaunu, ir šakočių.“
Taip pat moteris nesiskundžia vyrų dėmesiu: „Gaunu dėmesio, atsiranda simpatukų, kurie man paskambina. Būna vyrai ir naktį paskambina, kai švenčia ir meile nori prisipažinti. Tokiems siūlau paskambinti dieną, atsiųsti gėlių ar su pyragu užsukti į svečius pabendrauti, bet ne naktį skambinėti.“
Moteris prisiminė prieš dešimt metų gautą išskirtinę dovaną: „Kadangi mėgstu auksą, esu gavusi auksinę grandinėlę su pakabuku. Verslininkai ir Maskvos kiekvienais metais pas mane į koncertus Palangoje atvažiuodavo, vieną kartą manęs paklausė, ką man padovanoti, o aš jiems juokais pasakiau, kad mėgstu auksą.
Kitą dieną dovanu gavau auksinę apyrankę, nešiojau ją daugybę metų. Dažniausiai gaunu prabangių kvepalų, kremų, kosmetikos, žmonės mane tikrai palepina.“
„Esu labai dėkinga ir laiminga, kad man yra rodoma tokia meilė ir dėmesys. Visiems žmonėms linkiu mažiau nervintis, tausoti savo sveikatą. Gražiais žodžiais ir kalba mes daugiau laimėsime, nei pyksime ir kelsime toną“, – linkėjo Vitalija.
