Į JAV prezidentes kandidatuojančios Hillary Clinton įvaizdį gerokai sugadino katinas Socksas, kurio ji taip netoliaregiškai atsikratė išsikrausčiusi iš Baltųjų rūmų, rašo britų dienraštis „The Times“.
Clintonų epochoje Jungtinėse Valstijose buvo šalies „pirmoji ledi“, „pirmoji dukra“ ir „pirmasis katinas“, vardu Socksas, primena dienraštis. Baltuosiuose rūmuose gyvenęs katinas suteikdavo galimybę „ledinei“ Hillary išreikšti švelnius, moteriškus savo jausmus, o kartu ir pradžiuginti dukrelę Chelsea. Bet kur Socksas dabar? – klausia „Times“.
Pasirodo, vos tik baigėsi Clintono kadencija, Socksui prezidento šeimoje nebeliko vietos. Po daugelio Baltuosiuose rūmuose praleistų metų savo juodą su baltomis dėmėmis katiną Clintonai įgrūdo asmeninei prezidento sekretorei Betty Currie, kuri atliko žeminantį „pėdsakų trynėjos“ vaidmenį pagarsėjusioje Billo Clintono ir Monicos Lewinsky istorijoje.
Kai kurie mano, kad atsikratytas katinas dabar gali pastoti kelią Hillary Clinton grįžti į Baltuosius rūmus.
Praėjusią savaitę Clinton siekė padidinti savo populiarumą, stengdamasi visomis įmanomomis priemonėmis pabrėžti savo priklausymą dailiajai lyčiai, rašo „Times“. Įvairius renginius, kuriuose ji pasirodydavo, buvo galima įvardyti tuo pačiu pavadinimu – „Moterys keičia Ameriką“. Jų metu Clinton su rinkėjomis kalbėjosi paprastai, tarsi su savo draugėmis ir tokiomis pat kaip ji pati mamomis.
Pasak dienraščio, iš visko sprendžiant šios pastangos „suminkštinti“ Hillary Clinton įvaizdį duoda rezultatų. Pagrindinis jos rinkimų štabo strategas Markas Pennas pranašauja, kad už ją balsuos iki ketvirtadalio Respublikonų partijai priklausančių moterų. Hillary reitingas lenkia varžovus demokratų stovykloje 26 punktais, ir iš finansinių bei valstybės užsakymus vykdančių gynybos pramonės įmonių į jos „kovinį fondą“ teka didesnis aukų srautas, nei galėtų pasigirti bet kuris kitas abiejų partijų kandidatas. O tai neabejotinai yra atspindi Hillary rėmėjų požiūrį į jos perspektyvas pasiekti pergalę 2008 m., teigia „Times“.
Visgi tai, kaip ponia Clinton pasielgė su savo katinu Socksu, tampa svarbiausiu jos rinkiminės kampanijos klausimu. Galbūt Clinton pernelyg šalta ir racionali, kad laimėtų prezidento rinkimus? O gal pasiryžimo imtis bet kokių priemonių tikslui pasiekti demonstravimas – politinio išlikimo bet kokiomis sąlygomis ženklas?
„Žmonijos piktadarysčių istorijoje naminio gyvūnėlio atidavimas į svetimas rankas be svarbių priežasčių – anaiptol ne pats baisiausias dalykas, - naujausiame žurnalo „Atlantic“ numeryje rašo Caitlin Flanagan. – Tačiau jis nėra ir pačioje sąrašo pabaigoje. Jis tuo labiau nemalonus, kai žinome, jog šis gyvūnėlis daug metų buvo eksploatuojamas kaip universali geros reputacijos patvirtinimo priemonė“.
C. Flanagan straipsnyje, pavadintame „Ji man ne draugė“, pabrėžia, kad Hillary, siekdama įtikti publikai, parašė knygą „Brangusis Socksas, brangusis Buddy: vaikų laiškai „pirmiesiems šalies namų augintiniams“, kurioje tvirtino, kad Baltieji rūmai jai tapo „tikrais namais“ tik po to, kai juose atsirado Socksas ir jo žaislinis peliukas.
Pasak „Times“, H. Clinton yra H. Clinton – ta pačia proga ji pasakė skaitytojams pamokslą, kad namų augintiniai ne „įsigyjami“, o „įsivaikinami“, ir parekomendavo rūpintis jų saugumu. (Čia reikėtų pastebėti, kad Clintonų labradoras Buddy netrukus po to, kai jie išsikraustė iš Baltųjų rūmų, iššoko į gatvę ir pakliuvo po mašinos ratais).
Nepaisant visų šių neapsižiūrėjimų, buvusi prezidento R. Reagano kalbų rašytoja Peggy Noonan mano, kad ponia Clinton gerai susidoroja su savo įvaizdžio „sužmoginimo“ užduotimi. „Nepasakyčiau, kad ji ėmė būti pati savimi, bet, regis, metai, praleisti susitikinėjant su rinkėjais, išmokė ją ne būti savimi, o komfortiškai įsijausti į savo vaidmenį ir gerai jį atlikti“, - sakė ji.
Pasak dienraščio, Hillary Clinton paskutiniuoju metu žarsto linksmas lakoniškas replikas. Profsąjungų lyderiams ji pasakė „Aš – jūsų“, o dieniniame TV šou juokavo dėl savo ir savo varžovų vyrų skirtumų“: „ Na, patys pagalvokite, kiek man laiko daugiau reikia pasiruošimui“.
Kitame viešame renginyje ji pajuokavo užsiminusi apie tai, kaip įdėmiai ją apžiūrinėja kiti kandidatai. „Aš net nesupratau, kaip tai turėčiau vertinti, bet vėliau viena mano draugė pasakė: „Na žinai, mūsų amžiuje tiek daug dėmesio iš vyrų pusės...“
Tai nuginkluojanti taktika, ir varžovams sunku atremti tokius išpuolius nerizikuojant pasirodyti negalantiškais, teigia dienraštis. Tačiau kampanija, pavadinta „Sustabdyti Hillary!”, pradeda įgyti pagreitį: kritikai kaltina ponią Clinton oportunizmu, sako, kad ji neturi politinės patirties ir keičia savo nuomonę nesilaikydama jokių principų, o jos sėkmė remiasi tik priklausymu „prezidento dinastijai“.
Pagrindinis respublikonų partijos kandidatas Rudolphas Giulianis sustiprino savo kritiką ponios Clinton atžvilgiu, tvirtindamas, kad jai trūkta patirties. „Ji niekuomet nevadovavo nei miestui, nei valstijai, nei bendrovei, jai niekuomet neteko rūpintis, kad gautų pinigų darbuotojų algoms išmokėti, - tvirtino buvęs Niujorko meras. – Jos niekada neslėgė atsakomybė už milijonų žmonių saugumą.“
Giulianis išpeikė Clinton siūlomą mokesčių ir finansavimo politiką, įskaitant finansiniais skaičiavimais neparemtą idėją kiekvienam naujagimiui įteikti po 5 tūkstančių dolerių vertės „vaiko sertifikatą“, už kurį būtų mokamos palūkanos. Šis sertifikatas iš dalies turėtų padengti vaiko mokymosi koledže išlaidas. Paskutinysis tokį mechanizmą siūlęs kandidatas į JAV prezidentus – George‘as McGovernas – 1972 m. rinkimus pralaimėjo 49 valstijose iš 50, rašo „Times“.
Netrukus po to, kai Giulianis leidosi į „karo taką“, Clinton aptiko turinti kitų prioritetų ir vaikų sertifikatų idėją pamiršo.
Pats sėkmingiausias H. Clinton varžovas demokratų stovykloje Barackas Obama ėmė ją kritikuoti atviriau. Praėjusią savaitę jis pareiškė: „Reikia baigti su trianguliacija (politinis kursas, siejamas su centristine Clintono doktrina) ir sociologinėmis apklausomis paremta politika.“ Štai vienas pavyzdys: Hillary Clinton parėmė JAV Senato rezoliuciją dėl Irano Islamo revoliucijos sargų korpuso įtraukimo į teroristinių organizacijų sąrašą. Dėl to ji susilaukė Obamos ir Johno Edwardso, trečiojo pagal reitingus demokratų kandidato, priekaištų. Tada Clinton kartu su kitais senatoriais pasiūlė dar vieną rezoliuciją, draudžiančią be Kongreso pritarimo naudoti karinę jėgą Irane.
Atgimsta ir purvinos finansinės machinacijos, tokios būdingos paskutiniesiems Clintono valdymo metams, rašo „Times“. Po to, kai Normanas Hsu, vienas iš svarbiausių „šešėlinės paramos“ Hillary kampanijai organizatorių, buvo pagautas sukčiaujant, paaiškėjo, kad Niujorko Čainatauno rajono oficiantai, indų plovėjai ir gatvės prekeiviai Hillary fondui aukojo po 1000 – 2000 dolerių: vienas iš jų – su nuoširdžiu pasididžiavimu, o visi likusieji – vykdydami vietinių „bosų“ įsakymą.
Praėjusią savaitę Clinton pasakė, kad priešakinės demokratų kandidatės statusas verčia ją jaustis nejaukiai. „Tai mane nervina, bet mes vis tiek stengsimės gauti visus balsus“, - pareiškė ji. Tačiau Hillary Clinton tarp moterų yra gana populiari, pastebi dienraštis. jos rinkimų štabo strategas M. Pennas mano, kad pirmosios istorijoje moters, iškeltos kandidatuoti į prezidento postą, „emocinis veiksnys“ išmuš respublikonus iš vėžių. Kol kas visi išpuoliai prieš Clinton atšoka nuo jos kaip žirniai nuo sienos.
Vis dėlto gali būti, jog pamokanti katino Sockso istorija kai ką pakeis, rašo „Times“. „Kadangi Hillary atkakliai ragina mus sekti jos pavyzdžiui, kaip elgtis su naminiais gyvūnėliais, tačiau iš tikrųjų yra nusipelniusi būti įtraukta į „kačių mylėtojų labiausiai ieškomų asmenų sąrašą“, ji pradeda įkyrėti iki gyvo kaulo“, - „Atlantic“ žurnale rašo Flanagan.
Tačiau kartu priduria: „Žaidimas gerų žmonių jausmais – na ką gi, tai dar vienas jos 35 metus trunkančio virsmo iš mergaitės į brandžią moterį, kurią suformavo jos gyvenimo aplinkybės ir ambicija, pavyzdys“, rašo „Times“.
