Prieš kurį laiką dviejų vaikų mama Katažina Zvonkuvienė su vyru Deivydu Zvonkumi (47 m.) ryžosi pokalbiui, kuriam kaupėsi kelerius metus – prabilo apie sūnui Donatui nustatytą autizmo spektro sutrikimą.
Ji tikina norinti dalintis ne tik gerais ir gražiais gyvenimo nutikimais, bet ir sunkiąja, bet realia gyvenimo su sutrikimų turinčiu vaiku, patirtimi.

Parodė nepagražintą realybę
Socialiniuose tinkluose atvirai sūnaus nevaldomus protrūkius parodžiusi Katažina plačiau atsivėrė, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
„Tai labai sudėtingas momentas. Be priežasties niekas niekada neįvyksta. Su mūsų ypatingais vaikais kartais sudėtinga suprasti priežastį. Dažniausiai sunku nuspėti, kas buvo, atsukti juostelę ir panagrinėti. Kai tai įvyksta, net neturi laiko net galvoti, reikia greitai veikti ir susivokti ką daryti, kad jam būtų lengviau ir kad tu pati neišprotėtum.
Priežastys būna įvairios – nuo alkano vaiko (kas būna ir mūsų atveju), kai kažkas sunervina, o alkis dar paaštrina situaciją. Išprovokuoti nemalonius jausmus gali ir paprasti dalykai – kad nuėjome ne tuo keliu, kuriuo parėjome, kad kažkas nepavyko. Bet tokius momentus aš atseku, nes truputį jau turiu patirties“, – naujienų portalui tv3.lt sako ji.
Moteris neslepia, kad tokie protrūkiai nutinka pačiais netikėčiausiais momentais, tad tam pasiruošti beveik neįmanoma.
„Dažniausiai atsitinka kai kažkur skubi, o per skubėjimą visa puokštė jausmų iššauna labai skaudžiai. Tada ir jam nusiraminti gali užtrukti net tris valandas. Apie tai galima labai ilgai kalbėti, gilintis, o galų gale vieno vaisto čia nėra kaip išvengti, kad taip nebūtų.
Taip, galima daugiau išmokti, geriau pažinti savo vaiką, o grįžus namo bandyti panagrinėti situaciją. Mano pasidalinimas buvo ne vien dėl to, kad ir pas mus būna visaip ir kad nebenoriu dalintis vien gražiais pasiekimais ir smagiais kadrais. Taip pat norėjau palaikyti, įkvėpti ir kitas šeimas, parodyti kad jie yra ne vieni“, – tikina pašnekovė.
Nori padėti ir kitiems
Katažina neslepia, kad tokiu turiniu ji dalinasi ne tik dėl kitų, bet taip pat ir ji gauna naudingų patarimų, kaip susitvarkyti su nepageidautinomis situacijomis.
„Kartu ir aš gaunu nemažai patarimų, pasiūlymų, kaip galima būtų išvengti nemalonių situacijų. Pavyzdžiui, man viena mama, kuri taip pat yra spec. pedagogė, rašė, kad reiktų vaikui stresinės situacijos metu į rankas duoti kažką pamaigyti.
Nesu visažinė, visą gyvenimą su vaikais mokomės. Socialinių tinklų dėka mes galime ne tik dalintis, ne tik džiaugtis, palaikyti, bet ir dalintis patarimais, pasiūlymais“, – tikina pašnekovė.
Katažina sako, kad anksčiau darydavo ir kelias klaidas, visgi su laiku pradėjo pamatyti svarbius ženklus ir suprasti, kaip teisingai reikia elgtis.
„Anksčiau ir priepuolių metu man kažkas skambindavo, aš keldavau ragelį ir stengdavausi maloniai bendrauti. Reikėjo tikrai daug saviugdos, atsitraukimo nuo kitu dalykų, išmokti nekelti ragelio, perskambinti, o kartais išvis neperskambinti. Tą akimirką viską pamiršti…
Reikėjo išmokti atsiriboti nuo kai kurių kitu dalykų, kurie nėra tokie svarbūs. Tą akimirką būna svarbiausias vaikas. Mes, tokie tėvai ne tik balandį ar balandžio 2-ąją gyvename su savo vaikais. Mes visą gyvenimą, kiekvieną akimirką turime apie tai galvoti“, – teigia ji.
Visgi anot žinomos dainininkės, problemų, sutrikimų turinčius vaikus auginantiems tėvams reikia nepamiršti ir savęs, savo poilsio. Tai yra garantas priimti geresnius sprendimus, išlaikyti sveiką protą.
„Prieš kelias dienas nuėjau į procedūrą, man masažo meistrė sake, kada aš visa kaip akmuo, kad man reikėtų viso masažo kurso, atpalaidavimo, nes visas raumenynas yra sustingęs. Kartais būna tiek streso, kad net fiziškai ir psichologiškai pradeda skaudėti. Bet aš taip pripratau prie šito jausmo, kad man tokia būsena net natūrali, joje gyvenu kasdien.
Pailsiu nebent tada, kai sugebu kažkur pabėgti, paatostogauti, atsitraukti nuo visko. Kūnas tada suranda kaip sau padėti“, – neslepia atlikėja.
Visgi net ir sunkiu momentu, kovojant su sutrikimu moteris geba įžvelgti ir pozityviąją pusę – iššūkiai jai padeda mokytis ir tobulėti.
„Per tuos metus išgydžiau savo sielą, savo psichologinę būseną ir visa tai priimu su dėkingumu ir su pamokomis. Jeigu būna sudėtinga, man tai būna pamoka susitarti su vyru, susirasti auklę, paprašyti sesės, kaimynės pagalbos ir išvykti pailsėti.
Tai paprastas dalinimasis, bendravimas su žmonėmis, kad man dabar yra sunku ir pagalbos prašymas. Aš nuolat mokausi, esu smalsi ir, ko gero, taip bus iki gyvenimo pabaigos.
Priimu tai kaip dovaną, kad mano gyvenimas niekada nebuvo ir nebus nuobodus“, – šypteli pašnekovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!