Jaučiatės esąs vargšas? Nustokite skaityti žurnalą „Hello!“ (arba lietuvišką jo prototipą „Žmonės“).
Nustatyta, jog dauguma vidurinės klasės atstovų nuvertina savo turtą vien todėl, kad per daug laiko praleidžia skaitydami gyvenimo būdo žurnalus, kuriuose rašoma apie žėrintį turtuolių pasaulį. Tokias išvadas pateikia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (Organisation for Economic Co-operation and Development), rašo britų dienraštis „The Times“.
Ataskaitoje pažymima, kad nors D. Britanijoje atotrūkis tarp turtingiausio ir vargingiausio visuomenės sluoksnio mažėjo greičiausiai iš visų organizacijos narių, tačiau britai vis dar jaučiasi esantys vargšai, nes nuolat lygina save su futbolo ir pop pasaulio žvaigždėmis, apie kurių gyvenimus rašo įvairūs žurnalai.
Niekas nėra apsaugotas nuo pavydo. Nors ir esi Rothschildas, gali pasijusti tikru varguoliu stovėdamas ant Rusijos oligarcho jachtos denio.
Turtingumo sąlygiškumas įdomus ne tik iš ekonominės pusės. Tai turi tiesioginį poveikį mūsų sveikatai. Daugelyje mokslinių straipsnių rašoma, jog daugiau laimės mums suteikia ne materialūs turtai, bet mūsų visuomeninis statusas.
Dažnai manoma, kad didelės pajamos yra būtina kokybiško ir ilgo gyvenimo, geros sveikatos sąlyga. Nors šis teiginys iš esmės teisingas, ir gyvenant skurde džiaugtis gera sveikata yra iš tiesų sunku, galime rasti ir išminčių. Pavyzdžiui, vargingo Bengalijos valstiečio gyvenimo trukmė yra ilgesnė, nei gimusio Niujorke, Harlemo rajone, nors pastarasis, palyginti su Bengalijos valstiečiu, yra tikras turtuolis.
Pasirodo, jog tokių prieštaravimų priežastis - visuomeninio statuso skirtumai. Gerai savijautai šiuo atveju didesnę įtaką turi ne tikrosios individo pajamos ir turtai, bet jo vieta bendroje visuomenės turtingumo skalėje. Vieną svarbiausių šios problemos tyrimų atliko Londono College universiteto epidemiologas Michaelas Marmotas. Jis kelis dešimtmečius stebėjo 10 tūkst. valstybės tarnautojų sveikatos būklę. Mokslininkas nustatė, jog kuo žemesnes pareigas individas užima, tuo didesnė tikimybė, jog jis susirgs širdies ir kraujagyslių ligomis.
Žemesnes pareigas užimantys darbuotojai patiria didesnį stresą, kuris savo ruožtu sąlygoja medžiagų apykaitos sutrikimus, kraujagyslių nepraeinamumą bei aukštesnį kraujospūdį. Todėl padidėja tikimybė mirti nuo širdies ligų ar infarkto.
Šis fenomenas labai pastebimas Rusijoje bei buvusiose komunistinėse Rytų Europos šalyse, kur gyvenimo trukmė dėl širdies ir kraujagyslių ligų itin sumažėjo. Galima tvirtinti, kad tai nulėmė didelis materialinės gerovės siekis ir turto demonstravimas.
Realybėje sumažėjus pajamoms mūsų sveikatai neturėtų iškilti pavojus dėl maisto trūkumo (gali būti, jog mes jausimės net geriau, nes valgysime mažiau ir sveikesnį maistą). Didžiausią grėsmę sveikatai šiuo atveju kelia emociniai dalykai: skolų baimė, nerimas dėl ateities, įtampa dėl pasikeitusio visuomeninio statuso.
Kaip būtų galima išsaugoti sveikatą ir laimę net ir atėjus ekonominei krizei? Pirmiausia, reikėtų išmokti mėgautis paprastais gyvenimo malonumais ir įvertinti, kas mums yra svarbiausia ir ko mums tikrai reikia, kad jaustumės laimingi.
Branginkite tai, ką turite, ir nebeskaitykite žurnalo „Žmonės“! Juk net didžiausi turtuoliai jaučiasi vargšais, kai pradeda save lyginti su dar turtingesniais.
Parengta pagal „The Times“