Neieškokite kaltų
Paskendę kasdieniuose rūpesčiuose retai kada susimąstome, kaip galėtume save apsaugoti. Paprastai griebiamės šiaudo, kai perkūnas trenkia iš giedro dangaus: atsitraukti tenka į nežinomybę, o ne iš anksto pasiruoštą poziciją. Dažniausiai atrodo, kad krentame prarajon.
Nelaimėje žmogus tampa pažeidžiamas, nemalonumai tiesiog lipte limpa prie jo. Tada sakome: bėda viena nevaikšto. Kyla klausimai: „Ką daryti? Kas kaltas?“ Tiesa, dažniau atvirkščiai: visų pirma – kas kaltas, tik paskui – ką daryti...
Dauguma žmonių tokiose situacijose vis dėlto pradeda analizuoti aplinkybes nuo kaltojo paieškų ir vengia priimti konstruktyvų sprendimą. Taigi, pirmoji taisyklė, kurią vertėtų įsisąmoninti, – tai liautis ieškoti kaltų sudėtingose situacijose, atleisti visiems, ką norėtųsi apkaltinti. Ir visų pirma – dovanoti sau. Jėgas vertėtų pataupyti: jų prireiks ieškant išeities.
Laukti stebuklo – vaikiška
Be abejo, galima pykti ant viso pasaulio, užsispeisti į kampą ir laukti, kol situacija kaip nors išsispręs savaime. Taip paprastai elgiasi vaikai. Jie nesistengia nagrinėti iškilusių problemų, stengiasi jas pamiršti, atidėti vėlesniam laikui, bet iš tikrųjų laukia, kol situacija laimingai išsispręs savaime. Arba fėja mostelės burtų lazdele, įvyks stebuklas.
Deja, ši pozicija nieko gero nesuteikia. Todėl tėvai su vaikais visų pirma turėtų formuoti pasitikėjimu grįstus santykius, kad visada žinotų atžalų problemas ir laiku pagelbėtų, parodytų galimas išeitis iš sudėtingos situacijos. Tėvų funkcija – anaiptol ne bausti ir griebtis sankcijų, o padėti.
Pagalba – šalia
Suimkite save į rankas. Susikaupkite. Išanalizuokite situaciją. Kvieskitės į pagalbą visus, ką tik galite. Nemanykite, kad jūsų problemos artimiems žmonėms neįdomios. Jie jus myli, taigi mėgins padėti: vieni – patarimais, kiti – konkrečiais veiksmais. Labai svarbu, kad šalia būtų žmogus, į kurį galima atsiremti.
„Belskite, ir bus atidaryta.“ Pamenate? Prašykite pagalbos ne tik artimųjų, draugų, pažįstamų. Visų pirma, kreipkitės į Likimą, Viešpatį, Angelą Sargą ar kitas aukštesniąsias jėgas, kuriomis nors kiek tikite. Raskite savo šventovę, jei tokios dar neturite. Apeikite vietas, kuriose, jūsų nuomone, tvyro palanki, sakrali energija. Išsirinkite, kur jums geriausia susikaupti, apmąstyti esamą situaciją ir kreiptis pagalbos. Ši vieta tikrai yra: kai joje atsidursite, širdis supras, kad to visą laiką ieškojote.
Prašykite atleidimo, pagalbos, užtarimo, globos. Melskitės arba įtikėkite – tai kur kas geriau, nei pasiduoti nevilčiai ir pulti į depresiją.
Mintis – į rankas
Dabar turėtumėte daryti viską, kad kontroliuotumėte savo mintis. Negalite produktyviai galvoti? Kartokite jums aktualias mintis, posakius, gal netgi eilėraštį – ir kartu laukite, kol sąmonė praskaidrės ir į galvą ateis reikiamas sprendimas, idėja, pasiūlymas ar tiesiog širdį užlies viltis.
Išmokite atsipalaiduoti. Ir fiziškai, ir emociškai. Imkitės meditacijos, juk susikaupti galima įvairiais būdais. Vienas paprasčiausių – sukoncentruoti dėmesį. Pirmiausia – į kvėpavimą, o tada atpalaiduoti visą kūną (iš pradžių raumenys sąmoningai įtempiami, vėliau nuosekliai, vienas po kito atpalaiduojami, pradedant pėdomis ir baigiant kaklo bei veido raumenukais). Sutelkite dėmesį į kokį nors vaizdą ar garsą. Tai gali būti jūros bangų ošimas, jūsų tariamas garsas (pavyzdžiui, jogų praktikuojamas OM).
Apskritai, jogos įgūdžiai tokiose situacijose netgi labai padeda, nesvarbu, ar nuolat praktikuojate šią meditacijos rūšį, ar tik retkarčiais, namuose. Pasirinkite keletą asanų, atlikite jas skambant raminamai muzikai.
Atsipalaiduoti padeda ir vandens procedūros – įvairios vonios, sauna, baseinas, dušas.
Pasivaikščiojimas – puiki veikla ieškant tinkamų minčių. Rinkitės vidutinį ar greitą ėjimo tempą. Būtų idealu žygiuoti jūros ar upės pakrante, parku, mišku ar gražiomis senamiesčio gatvėmis.
Sielą nuraminti padės sodo darbai, kambarinių augalų priežiūra, geras filmas, knyga, netgi buto tvarkymas ar nedidelis remontas. Jei turite problemų su sveikata – dabar tinkamas laikas imtis jas spręsti. Užsisakykite profilaktinio gydymo kursą, net jei rimtai nesergate. Ypač vertėtų atkreipti dėmesį į gastrito, migrenos, osteochondrozės profilaktiką: užpuolus stresui šie nemalonumai labai paūmėja.
Nors apsipirkinėti užpuolus nevilčiai – ne visada pati geriausia išeitis, vis dėlto pasivaikščiojimas po parduotuves ieškant kokio nors naudingo ar labai patinkančio daikto – tai savotiška medžioklės atmaina, kurį laiką padedanti efektyviai atitraukti mintis nuo nemalonios problemos. Pradžiuginkite save nauju pirkiniu, padovanokite ką nors artimiesiems.
Gyvenimui suteiktumėte daugiau spalvų, jei išpildytumėte bent vieną nematerialią svajonę. Troškote šokti su parašiutu, išsiruošti į žygį, perskaityti mokslo enciklopediją ar sudėlioti nuotraukų albumą – pirmyn! Veikite!
Svarbiausia – nepasinerkite į problema stačia galva, ieškokite galimybių surikiuoti mintis ir jausmus, analizuokite juos tarsi iš šono.
Vis dėlto, kur rasti išeitį?
Kai imsitės visų anksčiau išvardytų veiksmų, jūsų tikslas – laikinai nustumti problemą, kol kas nuo jos atsiriboti. Pradėkite veikti, nukreipkite mintis kita linkme, taip pasąmonė aktyviau ieškos sprendimų – išeičių iš situacijos, kuri, atrodo, yra beviltiška. Kai sprendimas bus rastas, jį suvoksite gana aiškiai. Tada jau matysite, kokias aplinkybes galite išnaudoti savo naudai, minimaliais veiksmais keisti susidariusią padėtį.
Nenustebkite: veikiausiai atsiras ir tokių variantų, kurių iš pirmo žvilgsnio nė nepastebėjote. Prieš jus atsivers durys: IŠĖJIMAS iš nemalonios situacijos šiandien ir ĮĖJIMAS į naują nuostabų gyvenimą rytoj!
Parengė Jurga Motiejūtė
