Suomija. Dėl klimato suomiams kalorijų skaičiavimo poreikis nėra toks didelis kaip kitoms tautoms, todėl jie gaminasi kiaušinių sviestą – kietai virtus kiaušinius, šakute sutrintus su paprastu sviestu ir paprasčiausiai pagardintus druska. Kiaušinių turi būti maždaug triskart daugiau nei sviesto. Kiaušinių sviestas tepamas ant paskrudintos duonelės.
Graikija. Helados gyventojai mėgsta saldų kiaušinių omletą. Iš miltų, kiaušinių, muskato riešutų, pieno ir druskos išmaišoma tešla. Ji pusvalandį palaikoma, vėliau pamažu įberiama pjaustytų figų, smulkintų migdolų ir vynuogių. Omletas kepamas gerai įkaitintame aliejuje ir tučtuojau patiekiamas. Graikai jį dar gardina cukrumi ir cinamonu.
Turkija. Turkų kiaušinienei reikia kiaušinių, svogūnų, pomidorų, paprikų, juodųjų ir raudonųjų pipirų, raudonėlio, mėtos, o neretai ir alyvuogių. Pirmiausia jie apkepa svogūnus su sviestu, tada – žaliąsias paprikas, vėliau prideda pomidorų ir alyvuogių. Kai pomidorai suminkštėja ir pakeičia spalvą, supilami kiaušiniai ir prieskoniai. Būtina gerai maišyti – kiaušiniai turi būti iškepę, bet ne per sausi.
Izraelis. Kiaušinius žydai kepa su macais – tradiciniais duonos paplotėliais. Jei turite macų, sulaužykite juos vieno kąsnio gabalėliais, pašlakstykite vandeniu, kad suminkštėtų, užpilkite plaktų kiaušinių, pabarstykite druska ir pipirais. Kepkite ant vidutinio karštumo ugnies, retkarčiais pamaišykite. Iškepusius kiaušinių blynus galima formuoti į kūgio pavidalo kalnelį. Šį patiekalą galima valgyti ir sočiai – su mėsa ir aštresniais padažais, ir saldžiai – su cukrumi ir cinamonu, sirupu, uogiene ar obuoliene.
Marokas. Berberai ruošia kiaušinienę su vištiena. 4 kiaušinius reikia kietai išvirti. Virtą vištieną sumalti, sudėti į dubenį, įmušti 14 kiaušinių, išplakti, pasūdyti, įberti pipirų ir sudėti 4 nuluptus virtus kiaušinius (nesupjaustytus). Ištepti aliejumi formą, supilti į ją paruoštą masę ir 45 minutes kepti ant vidutinės ugnies. Ataušinti. Tiekiant supjaustyti kaip pyragą.
Kambodža. Sotaus ir paprastai pagaminamo Kambodžos gyventojų pamėgto patiekalo pagrindinės sudedamosios dalys – kiaušiniai ir baltieji ryžiai. Dažniausiai virti ryžiai apkepami su plaktu kiaušiniu ir vietiniais prieskoniais – kurkuma, imbieru, kalendra, aitriaisiais pipirais. Kartais ryžiai tiesiog patiekiami šalia neplakto kiaušinio, apkepto iš vienos pusės. Šis derinys neįsivaizduojamas be sojų padažo.
Meksika. Meksikiečiai pusryčiams taip pat valgo kiaušinius, tik juos susuka į tortiliją (plona, neraugintos tešlos duona, gaminama iš kukurūzų) kartu su juodosiomis pupelėmis, sūriu, kumpiu ir jalapeno pipirų padažu.
Kaip kiaušinius geriausia valgyti?
Suvalgęs kiaušinį užkąsk varškės! Kiaušinių trynyje yra tiek daug cholesterolio, kad mitybos specialistai kiaušinius vadina cholesterolio bombomis. Tačiau jos nebus baisios, jei kiaušinius valgysime su produktais, kuriuose daug skaidulų ir lecitino.
Seleno šaltinis
Pasak mitybos specialistų, kiaušinis labai vertingas produktas. Jame daug baltymų ir vitaminų A, D, E. Taip pat yra vitaminų B1, B2, B6, B12, folio rūgšties, niacino, magnio, fosforo, kalio, kalcio, truputis geležies, nemažai seleno. „Šio mikroelemento labai trūksta mūsų racione, nes Lietuvos dirvožemyje – taigi ir maisto produktuose – jo labai nedaug. Selenas vienas geriausių antioksidantų“, – tvirtino mitybos specialistas Almantas Kranauskas. Selenas mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, lėtina senėjimo procesą. „Kiaušinyje yra apie 20 mikrogramų jodo, kurio lietuvių mityboje taip pat stinga“, – pranašumus vardijo pašnekovas. Kai organizmui nors šiek tiek trūksta jodo, atsiranda nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas.
Trynyje tūno cholesterolis
Baltymas sudaro du trečdalius kiaušinio masės, jame daug baltymų, bet nėra vitaminų. Visi vitaminai ir mikroelementai – kiaušinio trynyje. Šiame yra dar vienos medžiagos, kurios neturi kiaušinio baltymas. Tai prieštaringai vertinamas cholesterolis. Viename trynyje yra per 400 mg cholesterolio, o šios medžiagos paros norma – 300 mg. Kaip žinia, cholesterolis – gyvybiškai reikalingas, nes dalyvauja ląstelių, lytinių hormonų gamyboje, taip pat tulžies rūgšties, vitamino D sintezėje.
Kita vertus, jei kraujyje padidėja vadinamojo blogojo cholesterolio, jis oksiduojasi ir kaupiasi ant kraujagyslių sienelių. Kai jos pažeidžiamos, vystosi aterosklerozė, ji sukelia insultą, infarktą. „Bet nereikia išsigąsti, – ramina pašnekovas. – Blogojo cholesterolio kiaušinyje beveik tiek pat, kiek ir vadinamojo gerojo.“ Anot jo, ta pusiausvyra nesuirs, jei per savaitę suvalgysime ne daugiau nei tris kiaušinius.
Po kiaušinių – košės
Ką daryti, jei norisi kiaušinių, bet baiminamasi cholesterolio? Išeitis yra. Mitybos specialistai pataria kiaušinius valgyti su tais maisto produktais, kuriuose yra lecitino. Šios į riebalus panašios medžiagos geba mažinti blogojo ir didinti gerojo cholesterolio kiekį kraujyje, neleisti kauptis riebalų pertekliui. „Lecitinas turi savybę „nubraukti“ šviežiai ant kraujagyslių nugulusį cholesterolį, jį nunešti į kepenis, per tulžį išmesti į žarnyną ir pašalinti“, – išsamiau paaiškino A. Kranauskas. Daug lecitino yra liesoje varškėje, grikių kruopose, rugių gaminiuose, ankštinėse daržovėse, žuvyje.
Tačiau cholesterolio, iš maisto patekusio į kraują, ne taip paprasta atsikratyti. „Dalį jo lecitinas pašalina, bet jeigu tuo metu žarnyne nėra skaidulų, cholesterolis per žarnų sieneles vėl patenka į kraują ir gali padengti kraujagyslių sieneles“, – pasakojo mitybos specialistas. Todėl kiaušinius reikia valgyti su maistu, kuriame gausu skaidulų: kuo rupesne duona, salotomis, mišrainėmis, daržovėmis. Jei pavyksta – tą dieną reikia valgyti daugiau košių, ypač naudinga avižinė arba su sėlenomis. Daug skaidulų yra obuoliuose.
Ką daryti per Velykas? „Per šventes galima leisti sau nuodėmę kiaušinių suvalgyti daugiau nei įprasta. Bet nereikėtų pamiršti, kad cholesterolis švenčių nepripažįsta, todėl geriau valgykite protingai“, – patarė specialistas.
Naudingi patarimai
• Virtus kiaušinius kambaryje galima laikyti ne ilgiau kaip dvi tris dienas, o šaldytuve – iki 5 parų. • Pirkti rudus ar baltus kiaušinius? Jokio skirtumo: jų maistinė vertė vienoda. Tiesiog rudame lukšte daugiau pigmentų. • Nepatariama gerti žalių kiaušinių – didžiulė rizika susirgti salmonelioze. Todėl mitybos specialistai rekomenduoja kiaušinius valgyti virtus. Pasak jų, naudingesnis ir lengviau suvirškinamas minkštai (apie 3–4 minutes) virtas kiaušinis. Tiesa, manoma, kad būtų tobula gauti neapdorotą, bet nuo salmonelių apsaugotą kiaušinio baltymą. • Kiaušinius plaukite tik prieš vartodami, nes nuplovę pirktus kiaušinius labai sutrumpinsite galiojimo terminą (kiaušiniai negenda apie 28 dienas). Svarbu gerai nusiplauti rankas, jei lietėte neplautus kiaušinius – išvengsite salmoneliozės pavojaus. • Įskilusius kiaušinius reikia virti ilgiau (iki 7 minučių). Mat į juos galėjo patekti įvairių mikrobų.
Ką dar turime žinoti apie kiaušinius?
Kokybiškas vištos kiaušinis – kaloringas dietinis produktas. Vieno kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno. Cheminė sudėtis nevienoda, priklauso nuo vištos veislės, lesalo, laikymo būdo, metų laiko. Ką rodo kiaušinių ženklinimas ir kaip pasirinkti kokybišką produktą? Didžiausią dalį vištos kiaušinio sudaro baltymas. Jame gausu baltymų, mineralinių medžiagų (Na, Ca, Fe, P, Cl, S, Hg, Cu ir kt.), B grupės vitaminų. Pati vertingiausia kiaušinio dalis – trynys. Jame daug biologiškai visaverčių baltymų su beveik visomis svarbiausiomis aminorūgštimis. Mineralinių medžiagų trynyje dvigubai daugiau negu baltyme, gausu ir vitaminų – A, D, E, B1, B2, PP, B12, biotino ir kt. Vištų kiaušiniai – vienintelis produktas, kurį žmogaus organizmas įsisavina iki 97–98 proc. ir praktiškai nepalieka šlakų žarnyne. Tačiau jis turi būti tinkamai paruoštas: geriausiai valgyti minkštai virtą. Vienintelė nepageidautina kiaušinio savybė – didelis cholesterino kiekis. Ženklinimas Kiaušinis, skirtas valgyti, turi būti paženklintas. Ženklinimo išimtys taikomos smulkiems ūkininkams, kurie ūkyje augina ne daugiau kaip 50 vištų. Tokie kiaušiniai dažniausiai parduodami turgavietėse. Ant kiaušinio lukšto turi būti žymuo, sudarytas iš skaičių ir raidžių. Pirmasis skaičius reiškia dedeklių vištų laikymo būdą: • 1 reiškia, kad dedeklės vištos buvo laikomos laisvos (sodybose auginamos vištos, kurios vaikščioja lauke laisvai). • 2 reiškia, kad dedeklės vištos buvo laikomos ant kraiko (paukštynuose, fermose laisvai vaikščiojančios vištos). • 3 nurodo, kad dedeklės vištos buvo laikomos narvuose. Lietuvoje dažniausiai sutiksime šios rūšies kiaušinius, tačiau jau yra porą patvirtintų fermų, kuriose vištos laikomos ant kraiko. Vidurinė žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta . Lietuvoje padėti vištų kiaušinis turės ženklą LT. Trečioji dalis nurodo dedeklių vištų laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad ta laikymo vieta yra kontroliuojama kompetentingos tarnybos.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija
Vismantas Žuklevičius Lina Juškaitienė
