Jau praeitais metais, bet ypač šiais, pūkiniai paltai yra „ant bangos“. Žmonės kaip išprotėję ieško paltų būtinaisu natūraliais pūkais. Garsiausi dizaineriai užkariauja podiumus su „pūkų magija“. Nuo podiumų ir blizgių viršelių mada skuba į pigesnes, liaudžiai prieinamomis kainomis prekiaujančias drabužių parduotuvių lentynas. Ir visi vaikšto, vieni kitus apžiūrinėja, gėrisi, užsikrečia „pūkų mada“ ir skuba pirkti, kad gražumu nuo kaimyno neatsiliktų.
Jei dar tokios neturite, pasidomėkite, kaip tas šiltas pūkelis „įkrenta“ į jūsų šilto palto vidų. Natūralu, pūkas turi atkeliauti iš kažkur. Galima manyti, kad jis yra nupešamas nuo jau maisto pramonei „paruoštų“, t. y. papjautų, paukščių. Tačiau tiesa kitokia – daugeliui žąsų plunksnos yra pešamos gyvoms. Visa tai – dėl aukštosios mados.
Pasekmės, žinoma, žiaurios – kraujuojantys paukščių kūnai. O pasiskųsti jie niekam negali. Laimingieji pirmiausia papjaunami maistui, tik vėliau yra nupešami, tačiau labiausiai vertinamas mados pramonės pirkinys – pūkai, kurie pešami nuo gyvų paukščių rankomis. Tokia prekė brangesnė, nes mechaninis plunksnų pešimas nuo skerdienos gali daryti įtaką jų kokybei. Ar galite įsivaizduoti, kokį skausmą jaučia paukštis?
Žąsų augintojai nesnaudžia, nes plunksnos – brangi prekė: švelniausių plunksnų kilogramas, nupeštų nuo gyvos žąsies krūtinės, kainuoja apie 94 litus. Nuo skerdienos nupeštų plunksnų kaina už kilogramą – tik apie 4 litus.
Apie trumpą žąsų gyvenimo pragarą gali paliudyti gyvūnų organizacijos darbuotojas Markas Miuleris. Jis stebėjo Vengrijos pešėjų brigadų brutalų darbą – moterys ir vyrai uždarbiauja fermose pešdami plunksnas nuo gyvų žąsų, atlikę darbą vienoje fermoje, jie keliasi į kitą ir tęsia „misiją“.
Tokių „darbščių“ brigadų yra daugelyje pasaulio šalių, vienos didžiausių yra, kaip minėjome, Vengrijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje ir Moldovoje.
Dauguma tokiuose ūkiuose gyvenančių žąsų „šį džiaugsmą“ išgyveno ne vieną kartą. Pavyzdžiui, pilkosios žąsys yra pjaunamos 12 savaičių, iki to laiko jos „nurengiamos“ vieną arba du kartus; baltosios žąsys, auginamos mėsai, yra pjaunamos 26 savaičių, o iki tol jos nupešamos net tris kartus.
Markas pasakoja, kad pešėjų brigados dirba kaip konvejeris: jokio gailesčio – tiesiog mechaninis darbas. Kai „nuplunksnavimas“ būna baigtas ir žąsų kūnai kraujuoja, labiausiai sužalotoms „pasiseka“ – joms be jokių nuskausminamųjų, tiesiog su adata ir siūlu, yra susiuvamos žaizdos.
Kai plunksnos atauga, maždaug po penkių savaičių, „pešimo šventė“ vėl kartojasi. Ir šitiek vargo, kad mes žiemą nesušaltume…
Nuo vienos žąsies vidutiniškai nupešama apie 150 gramų pūkų – pakankamas kiekis užpildyti vidutinio dydžio pagalvę. Dėl Jūsų paltuko „nusirengia“ vidutiniškai trys žąsys.
Europos pešėjų ir plunksnų asociacija, kuri, žinoma, atstovauja šiai pramonei, sako, jog planuoja paskubinti etišką sertifikavimo sistemą ūkiams. Jų atstovai teigia, kad tik du procentai plunksnų yra nupešama nuo gyvų žąsų ir smerkia tokią praktiką, o visa kita, t. y. likę 98 procentai plunksnų, atkeliauja iš maisto pramonės.
Tačiau gyvūnų organizacijos „Keturi povai“ darbuotojas Markas tik nusijuokia iš tokios statistikos: „Industrijos atstovai, žinoma, skaičių „ima“ visai paukščių pramonei. Tačiau reikia suvokti, kad daugiausia kalbame apie žąsis.“
Pešėjų brigados – kaip mafija. Jos eina iš ūkio į ūkį, ima sukčiauti: sumaišo plunksnas nuo gyvų žąsų ir nuo skerdienos, taip parduoda tarpininkams už žymiai didesnę kainą. Visą procesą galima palyginti su narkotikų prekyba, kai pradedama nuo aukštos kokybės, gryno produkto, į kurį vėliau dėl bandymo pralobti „suplaukia“ priemaišos. Žinoma, kai tarpininkai „suuodžia“ tokius darbelius, atsiranda trys kainos – aukštos kokybės prekės, vidutinės ir žemos.
Jei turite sąžinę – jums bus šilta bei patogu ir su dirbtiniu palto pūku…
Perspėjimas: video gali šokiruoti!
