Stanislavas Stavickis-Stano (27) tvirtina galįs darytis reklamą iš ko tik nori, bet ne iš savo santuokos. Ji kol kas rimčiausia, kas įvyko jo gyvenime. Stano nesuviliojo ir vieno žurnalo pasiūlymas – 10 tūkst. litų už vestuvių nuotraukas.
Į save ne tik pro vestuvinį žiedą, bet ir su ironija galintis pažvelgti Stano sako, kad taip lengviau gyventi. Na, o kritikos dažnai sulaukia todėl, kad ilgai nesvarstęs elgiasi, kaip užsimano: kuria dainas, rašo knygas, keičia šukuosenas.
- Kodėl visada atvirai pasakojęs apie asmeninį gyvenimą dabar atsitvėrei tylos siena, aš kalbu apie neseniai įvykusias tavo vestuves?
- Todėl, kad vestuvės yra rimta. Prieš jas nieko tokio rimto nebuvo, todėl iš visko buvo galima daryti savireklamą.
- Susidaro įspūdis, kad slepi savo žmoną. Kodėl?
- Aš jos neslepiu! Mes kartu rodomės viešumoje. Kiekvienas, kas žino, kur aš gyvenu, lankausi – laisvai gali nufotografuoti.
- Bet per vestuves niekam nepavyko užfiksuoti nuotakos.
- Kiekvienas protingas žmogus supranta, kad santuoka yra labai svarbus įvykis dviejų žmonių gyvenime. Ir iš to negalima darytis reklamos. Buvo žurnalų, kurie už vestuvinę fotosesiją siūlė per 10 tūkst. litų, bet aš nesileidau į kalbas. Mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito asmens laisvė. Žmona nenorėjo viešumo. Aš privalau gerbti jos poziciją. Man labai nemalonu, kad žiniasklaida sužinojo ir atakavo mus prie bažnyčios. Dabar gali aptarinėti mūsų santykius, ar tuokėmės iš reikalo, kada susipyksime ir t.t.
- Kodėl tada nerengėte vestuvių kur nors užsienyje?
- Aš nesu koks nors Laimutis Pinkevičius, kad tai galėčiau sau leisti. Neturiu tiek pinigų, kad apmokėčiau kelionės išlaidas visai giminei.
- Kaip jautiesi tapęs vedusiu vyru?
- Gerai. Supratau, kad dviejų vienodų žmonių būti negali. Vyro ir moters santykiai nebūna tobuli. Santuoka - dviejų žmonių bendradarbiavimas.
- Kelintus metus iš eilės gauni “Bambuko” apdovanojimą. Kaip manai, ar šiemet būsi nominuotas ir už ką?
- Drąsiai galiu taikyti į bet kurią nominaciją. (Juokiasi.)
- Kaip reaguoji į tokius apdovanojimus?
- Su ironija. Į save galiu žiūrėti ne tik pro vestuvinį žiedą, bet ir pašaipiai. Jei nemokėčiau pasijuokti iš savęs, pramogų pasaulyje būtų sunku išgyventi. Aš žinau savo vertę, todėl sunku būtų išmušti mane iš vėžių įteikiant “Bambuką”. Žinau, kad nesu geriausias atlikėjas ar prodiuseris, bet ir tikrai ne blogiausias.
- Už ką šiais metais pats save apdovanotum?
- Už suvokimą, kad muzika nėra laikinas užsiėmimas. Supratau, kad ji yra ir bus mano gyvenimas.
- Kas padarė įtaką šiam suvokimui?
- Man jau 27-eri. Supratau, kad imtis naujos veiklos, išmokti ką nors nauja būtų sudėtinga.
- Ar tapai sėslesnis?
- Gyvenamosios vietos atžvilgiu - taip. Noriu pasistatyti namą. O kitose srityse blaškiausi ir blaškysiuosi. Labai sunku apsispręsti, ką noriu valgyti, kiek noriu turėti vaikų, su kuo gyventi ir panašiai. Esu nuotaikos žmogus.
- Ar su tavimi sunku gyventi?
- Jaučiu, kad taip.
- Esi iš tų, prie kurių kritikai lipte limpa. Kaip manai, kodėl?
- Visada turiu savo nuomonę. Pavyzdžiui, natūralu, kad sulaukiau kritikos, kai prasidėjus Rusijos ir Gruzijos konfliktui nepuoliau beatodairiškai palaikyti gruzinų. Išplatinau pranešimą spaudai, kad Lietuva vertindama šį konfliktą vadovaujasi dvejopais standartais.
- Ar esi pakankamai įsigilinęs į tarptautinę politiką, kad leidi sau rašyti tokius pranešimus?
- Na va, todėl aš ir sulaukiu kritikos. O kas man uždraus pareikšti savo nuomonę? Aš savęs juk nevadinu politologu. Be to, aš esu gyvenęs Sočyje ir žinau, kad osetinai niekada savęs nelaikė tauta. Šiaip aš esu labai savikritiškas. Niekada sau nepatinku iki galo.Nei žiūrėdamas į veidrodį, nei kalbėdamas, nei kurdamas.
- Ar kaip muzikantas jauti finansinę krizę?
- Sumažėjo koncertų.
- O honorarai?
- Kol kas tokie patys.
- Kokias grupes prodiusuoji (kuri joms muziką ir dainų tekstus)?
- “69 danguje”, “Olialia pupytės”, “Pikaso”, Viktorija Perminaitė, Lukas ir Goda, “Kelias į žvaigždes”, “Mokinukės”, Mia.
- Pagal kokius kriterijus atrenki dainas, kurias pats dainuosi, o kurias parduosi?
- Pačias gražiausias, man labiausiai patinkančias dainas pasilieku sau. (Šypsosi.)
- Kaip sukurti hitą?
- Lengviau pasakyti, kokia daina tikrai netaps hitu.
- Kokia?
- Ta, kuri neturi pasikartojančios frazės, muzikinio leitmotyvo, nejaudina klausytojo. Be to, kuriant hitą visada reikia įsivaizduoti potencialius klausytojus, jų muzikinį išprusimą.
- Ar neapmaudu, kai tavo sukurta daina tampa kitos grupės hitu?
- Ne. Išvydęs save per televizorių, perjungiu kanalą ir atvirkščiai - įdėmiai klausau, kaip kas nors atlieka mano dainas. Labai geras jausmas. Matai, aš nelaikau savęs geru dainininku, nes neturiu daug vokalinių galimybių. Kiti turi geresnius balsus, todėl ir daina skamba gražiau, nei aš ją atlikčiau.
- Iš ko gauni didesnes pajamas - iš savo, kaip Stano, veiklos ar iš prodiusavimo?
- Iš prodiusavimo.
- Ar prodiusuotum, pavyzdžiui, Minedą?
- Minedas yra kraštutinumas. Šiaip esu linkęs kalbėtis su visais atlikėjais.
- Kaip tave veikia ruduo?
- Man patinka žiūrėti į lietų pro langą. Bet nepatinka, kad reikia daug mokėti už studijos šildymą.
- Mėgstamiausias laisvalaikis?
- Žiūrėti filmus namuose. Esu labiau vienišius, todėl tik retkarčiais einu į masinius vakarėlius. Ir tai tik todėl, kad netapčiau asocialus. (Šypsosi.)
Kalbino Laima Karaliūtė
