Klausimų ir atsakymų portalas „Quora“, kuris charakterizavo save kaip atsakymų į klausimus, kurių nerasi „Google“, rinkinį, išleido geriausių 2010–2012 metų klausimų ir atsakymų knygą. Portalas „slon.ru“ siūlo dešimt įdomiausių klausimų ir atsakymų – nuo Betmeno likimo analizės realiame pasaulyje iki patarimų maisto ruošimo klausimais. Į klausimus atsakančių žmonių veiklos sritis nurodyta tokia, kokia pateikta knygoje. Kai kada tos formuluotės šiek tiek pretenzingos, bet dažniausiai už jų slepiasi žmonės, gerai išmanantys temą.
Pirmąją dalį skaitykite čia.
Kodėl grupė „U2“ tokia populiari?
Danielis Rosenthalis, apsilankė koncertuose „Wembley-1997“ ir „Oakland-2011“
Didelė rinka
Įsivaizduokite, kad jūs – vidutinio amžiaus vyras iš viduriniosios klasės viršūnės. Jūs gyvenate dideliame mieste. Turite gerą darbą. Jūsų žmona vaikšto į pilates. Jūsų vyriausias sūnus tik ką pradėjo vaikščioti į darželį. Taip, jūs jau suaugęs, bet vis dar fainas! Jūsų džinsai kainuoja 125 dolerius. Kartais Jūs netgi užsidedate sportinius batelius ir džemperį!
Jums patinka būti vaikinu, kuris gyvena muzika, tačiau pastaruoju metu keletas aplankytų koncertų buvo: a) per garsūs, b) per daug apkrauti žmonių, c) per daug „užsienietiški“ (jums pavyko atspėti tik vieną dainą). Ir tokių, kaip jūs, yra milijonai. Jūs norite sumokėti už koncertą, kuris privers jaustis kietu iš naujo.
Atitinka rinkos paklausą
Dainų tekstai yra tiesmukiški. „The Joshua Tree“ išjudina per jūsų „leksuso“ kolonėles (mes jūsų nekaltiname – juk turite du vaikus). Jūs prisimenate laikus, kai viskas buvo paprasta, nebuvo tų mažų kėdučių automobilyje ir tų prostatos patikrinimų pas gydytoją. Jus apima nostalgija. Jūs nežiūrėjote į telefoną net 11 minučių.
Jūs atvykstate į koncertą ir matote save visur. Visur aplink žmonės, apsirengę „North Face“ ir „Patagonia“. Niekas nesistumdo. Nėra žmonių su žiedu nosyje. Tai jūsų žmonės.
Panaudojimo patogumas
Koncertas daugiausia susideda iš auksinių šlagerių. Grupė sugroja dvi naujas dainas, niekam nežinomas, kas jums leidžia per kelias minutes nubėgti į tualetą arba paimti dar alaus. Vietoje tų dainų jie galėtų iškabinti ženklą „Pertrauka“.
Netgi politiniai pareiškimai veikia: „Demokratija! Kova su AIDS!“ Kas gali su tuo nesutikti? Jūs ne tik šokate apimtas nostalgijos – jūs platinate laisvę ir vaistus su protinga kaina tolimose šalyse.
Galiausiai, finalas: ne vienas, o du superhitai, kuriuos jūs puikiai žinote, – juos pirmą kartą išgirdote tą vasarą, kai dažėte namus ar bučiavote merginą vakarėlyje paplūdimyje. Jūs užsimerkiate. Tai taip graudu, bet ir saldu. Apkabinate žmoną. Įdomu, ar ta mergina susituokė? Trečdalis publikos pasišalina po pirmojo superhito. Nieko baisaus – juk rytoj iš ryto į darbą. Ir vis tiek kamščiai sumažės, jei išeidinės ne visi iš karto.
Ką tokio sužinai apie gyvenimą ir visuomenę dirbdamas policijoje, ko kiti žmonės nežino arba neįvertina?
Timas Dixas, buvęs policininkas
Vienas dalykas, kuriam auklėjimas manęs neparuošė, – visiškas kai kurių žmonių nemandagumas. Aš augau visai netoli įvairaus blogio, bet nežinojau, kad kai kurie žmonės iš viso neturi pagarbos kitiems žmonėms, ir jie gali pulti kiekvieną, kuris bandys jiems paaiškinti, kad jie nėra vieninteliai šioje planetoje.
Kiekvienas turi mygtuką. Jūs galite būti ramūs ir susitvardę, bet yra tema, kuri išves jus iš kantrybės, ypač jei ji susijusi su jūsų asmeninėmis savybėmis. Tai gali būti ūgis, svoris, seksualumas, išsilavinimas, kiek jūs turite pinigų, jūsų mama, bet kas. Racionalūs žmonės tampa maniakais, jei paspausti tą jų „mygtuką“. Gali būti, kad jie patys nesuvokia, bet yra žmonių, kurie randa tuos mygtukus instinktyviai ir gyvena juos spaudinėdami.
Niekada nenuvertinkite to, ko gali imtis žmonės dėl sekso, pinigų ar valdžios. Tai liečia visus – nuo žiaurių nusikaltėlių iki švenčiausių asmenybių.
Žmonės gali seksualiai susijaudinti beveik nuo visko. Yra dalykų, kuriuos žmonės daro dėl sekso, kurie jums pasirodys nesuvokiami ar netgi itin šlykštūs. Ką nors apie tokius dalykus galite sužinoti paskaitę suaugusiųjų literatūrą.
Teisėsauga – labai nervingas darbas. Tačiau didžioji streso dalis atsiranda dėl politinių trinčių ir valdžios žaidimų teisėsaugos institucijų viduje. Incidentai gatvėje gali būti stresiniai, bet jūs arba greitai mokotės su jais susidoroti, arba paliekate teisėsaugą. Maždaug pusė žmonių pasitraukia iš teisėsaugos, neišdirbę ten net penkerių metų. Kažką atleidžia dėl netinkamumo, nekompetentingumo ar netinkamo elgesio, tačiau kiti nusprendžia, kad šis darbas ne jiems.
Antpečiai atrodo juokingai, nes jie tokie ir yra.
Vos tik jūs tapote policininku, nedaugelis jūsų draugų, nedirbančių policijoje ir toliau su jumis elgsis, kaip anksčiau. Į jus iki gyvenimo galo žiūrės tik kaip į policininką. Žmonės niekada negalės jaustis šalia jūsų jaukiai.
Daugelis nusikaltėlių gali būti perauklėti ir laikui bėgant pradeda suvokti, kad nusikalstamas gyvenimas atneša daugiau problemų, o ne naudos. Deja, bet iki tos akimirkos kai kurie iš jų jau sėdi kalėjime iki gyvos galvos. Nusikaltėliai, kurie nepatenka į šią kategoriją, daugiausia yra grobuonys ir turi būti nuolatos izoliuoti.
Niekada nesakykite: „Na, dabar jau aš mačiau viską.“ Visada atsiras novatorių.
Panaikinkite kvailystes ir alkoholį, ir pasauliui prireiks 90 proc. mažiau policininkų.
Ar gali suaugęs vilkas įveikti suaugusį stiprų žmogų?
Oliveris Starras. „Kai kada miegu šalia vilkų“
Noriu pasakyti, kad tikimybė, kad sveikas laukinis vilkas užpultų žmogų, yra artima nuliui. To paprasčiausiai nebūna, nes vilkai labai nedrąsūs ir per daug bijo žmonių. Ir vis dėlto...
Šansai išgyventi po vilko užpuolimo sudaro maždaug 75/25, galiu pasakyti iš savo asmeninės patirties.
Šie gyvūnai gerokai stipresni ir greitesni, negu jūs galite įsivaizduoti. Yra liudininkų, kad pavienis vilkas yra pargriovęs elnią (kuris sveria apie 225 kilogramų) ir briedį (700 kilogramų). Jeigu jūs manote, kad žmogus be ginklo pajėgus kovoti prieš vilką, jūs per mažai laiko praleidote miške.
Dabar apie mano atvejį. Aš sveriu apie 90 kilogramų ir ilgai sportuoju. Užpuolimo metu aš buvau įgavęs nuostabią fizinę formą ir buvo neabejotinai gerokai stipresnis už vidutinį manų „apimčių“ žmogų. Buvo šalta, ir aš buvau šiltai apsirengęs. Tai tiesiogine ta žodžio prasme išgelbėjo mano rankas. Vilkai poruojasi kartą į sezoną, ir tuo metu jie labai savimi pasitiki. Dabar aš tai žinau ir nekartočiau ankstesnių klaidų.
Mes ėjome mišku, darydami nuotraukas žurnalui apie laukinę gamtą, kai staiga supratome, kad saulė leidžiasi ir reikia nusileisti nuo kalnuotos vietovės.
Aš jau uždėjau antkaklį Džeikui – vilkui, svėrusiam apie 60 kilogramų. Aš auginau jį jau apie 6 mėnesius, bet jis akivaizdžiai vis dar žiūrėjo į mane su įtarimu.
Jo voljero draugė Džesa (sterilizuota patelė) dar buvo be antkaklio. Kiekvieną kartą, kai prabėgo pro mane, aš bandžiau ją pagauti ir nepataikydavau. Ir kiekvienas naujas šio žaidimo kartas Džesai tapo vis įdomesnis. Problema tame, kad Džeikas nemanė, kad tai žaidimas, o aš taip susitelkiau į bandymus pagauti Džesą, kad nepastebėjau, kaip Džeikas tampa vis labiau susijaudinęs ir agresyvesnis.
Vos tik aš uždėjau Džesai antkaklį, Džeikas mane puolė, griebė man už rankos. Išgyvenęs tarp vilkų iki to laiko apie 10 metų, aš žinojau, kad tikrai nenorėčiau žaisti virvės tempimo su vilku, kuriame virvės funkciją atliktų mano ranka. Laisva ranka aš sugriebiau jį už galvos ir užsisėdau ant jo, tikėdamasis, kad prispaudęs vilką prie žemės, vėl pradėsiu kontroliuoti situaciją. Artimiausios 45 sekundės man tapo amžinybe. Aš jaučiausi tarsi būdamas trijose vietose vienu metu. Girdėjau, kaip šaukia mano padėjėja, aš jaučiau didžiulį skausmą rankoje, ir tuo pat metu mano sąmonė buvo gerokai nusilpusi, stebėdama situaciją šaltu analitišku žvilgsniu.
Aš bandžiau įkišti laisvą ranką į Džeiko burną, kad neleisčiau jam stipriau sukąsti dantis. Tačiau šaltas protas jau paskaičiavo, kiek aš sugebėsiu išsilaikyti, jeigu prarasčiau ranką taip toli nuo gydytojų. Laimei mano padėjėja Frankie, kuri praleido tarp gyvūnų visą savo gyvenimą, padarė tai, apie ką vėliau kalbėjo kaip apie normalų poelgį tokioje situacijoje. Ji griebė Džeikui už „kiaušų“ ir stipriai juos suspaudė. Staiga pajaučiau, kad nebėra spaudimo mano rankai. Frankie paėmė Džeiko pavadėlį, tačiau jis spėjo šokti ir kąsti kitą mano ranką. Nepaisant daugybės žieminių rūbų sluoksnių, jis akimirksniu mane sužeidė. Aš iš karto nustojau jausti ranką.
Laimei, Džeiko agresija buvo nukreipta tik į mane, ir Frankie sugebėjo jį pririšti už pavadėlio prie medžio.
Galiausiai mes nuvykome pas gerus chirurgus, kurie išgelbėjo mano rankas. Kai mes pas juos atvykome, buvo pažeisti mano rankų raumenys, sausgyslės, kaulai. Kairys bicepsas buvo 80 proc. nukąstas. Jis taip iki galo ir nebuvo atstatytas, jame trūksta viso gabalo, ir jis 20 proc. silpnesnis už dešinį. Dabar mano rankų jėga yra pakankamai normali, tačiau jaučiu chroniškus skausmus.
Apibendrinant, jei nebūtų Frankie, vilkas neabejotinai mane nužudytų, nepaisant visų mano žinių apie gyvūnus. Aš dar kartą noriu pažymėti, kad vilkai dažniausiai žmonių bijo, todėl užpuolimo galimybė yra artima nuliui. Faktiškai vilkai laukinėje gamtoje nepuola suaugusio žmogaus, jei neserga kokia nors liga.
Taip pat skaitykite:
Kaip tapti Betmenu? Ką jauti ką nors nužudęs? – 10 paprastų atsakymų (I)
