„Geri darbai daromi tyliai“, – sako aktorė Kristina Savickytė-Damanskienė, kai GALA žinomos moters pasiteirauja apie dalyvavimą labdaros projektuose.
Aktorė įsiliejo į draugijos „Užimtumo terapija“ veiklą ir Vilniaus Santariškių ligoninėje lanko sunkiai vėžiu sergančius ligonius. Suaugusius, nes vaikai lengviau sulaukia dėmesio ir paramos.
„Suaugusiesiems taip pat labai reikia dėmesio. Čia daug liūdnų žmonių, jie ten tokie nusiminę, – pasakoja Kristina. – Daugelis nustemba, kai siūlome pabendrauti, užsiimti veikla. Ligoniai negali patikėti, kad dar kam nors gali rūpėti. Jiems net sunku šnekėti... Tada suprantu, kokia aš laiminga. Tos kasdienės „problemos“, kas ką pasakė, ne taip pažiūrėjo, ne taip atsakė, yra tokios menkos ir niekingos. Net didesnėms bėdoms įveikti tu turi jėgų. Pasaulis pro ligoninės langą mums atrodo vienaip, o žiūrintiems pro jį ligoniams – kitaip. Stebiuosi jų kantrybe.“
Šį kartą su „Užimtumo terapijos“ entuziastėmis Kristina aplankė moteris – jos visada aktyvesnės. Ir ligonės, ir organizatorės, ir aktorė daugiau nei tris valandas vėrė karoliukus.
„Vyko atsakinga kūryba, – sako Kristina. – Daugelis, kaip ir aš, tuo užsiėmiau pirmą kartą. Nėra taip paprasta. Tačiau kai įsijauti, išgaruoja visos mintys. Svarbiausia – įverti karoliuką, rasti tinkamą spalvą, dydį. Ligonės tai darė atsakingai, azartiškai, su didžiausiu malonumu. Stebėjau, kaip jos susikaupusios į karoliukus taiko adatas, kuria stilių, derina spalvas. Paskui pasimatuoja, šypsosi, klega, aptaria. Taip nors trumpam išnyksta ligoninės liūdesys ir kvapas.“
Kristina turi skaudžios asmeninės patirties – nuo vėžio mirė aktorės tėtis. O dabar ji džiaugiasi sveikomis gražuolėmis dvynukėmis Gabija ir Justina. Vyras Linas išlaiko šeimą, nes aktorė jau kurį laiką neturi darbo. „Dėl to, kad kol kas esu bedarbė, nenusimenu, juk taip nebus visada, – optimistiškai kalba Kristina. – Štai dabar išmokau verti karoliukus. Gal ši patirtis pravers?“
