„Šiandieniniams dvyliktokams palinkėčiau džiaugtis gyvenimu, bet nepamiršti ir mokytis. Man jaunam buvo akimirkų, kai atrodė – visas pasaulis mano. Tačiau taip gyvenime nebūna, reikia daug dirbti išsijuosus. O jei tau kažkas nepavyksta, tai labai gerai, nes nesėkmė daugiau išmoko. Būtent tais momentais paaiškėja, ar tu tikrai nori, pavyzdžiui, dainuoti ar dirbti IT srityje. Tik su metais pradedi suprasti, kad tos nesėkmės buvo vertingos“, – sako Justinas, prisimindamas savo pirmuosius žingsnius.
Dar mokydamasis Druskininkų „Atgimimo“ vidurinėje mokykloje, Justinas aktyviai dalyvavo įvairiose veiklose: dirbo ne tik mokyklos tarybos pirmininku, bet ir jaunimo užimtumo centre. Mokyklos laikais jis suspėjo ir su pagyrimu įgyti akordeonisto specialybę M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, dvyliktoje klasėje pradėjo ir dainuoti, rašoma pranešime spaudai.
Po mokyklos dainininką tėvai kalbino stoti studijuoti vienos perspektyvios specialybės, tačiau paties Justino mokslai toje srityje neviliojo. Vietoje to, jis pasirinko kolegijoje studijuoti pramoginį scenos meną, kuris apėmė aktorinį meistriškumą, dainavimą ir šokius. Justinas ir šiandien tikina – jam svarbu gyvenime nesimėtyti, eiti ten, kur nori, nepaisyti aplinkinių nuomonių ar to, ką daro kiti.
Patiko bendravimas su dėstytojais
Po nedidelės pertraukos, atlikėjas įgijo muzikos pedagogo specialybę tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete (dabar – VDU Švietimo akademija).
„Baigiau šias studijas, tada gimė vaikai ir teko padaryti dar vieną pertrauką. Dar po trejų-ketverių metų sužinojau apie galimybę rinktis išlyginamąsias studijas, po kurių baigimo galima stoti į magistrantūrą. O tęsti mokslus buvo mano sena svajonė, tad šia galimybe nieko nelaukęs ir pasinaudojau“, – paaiškina Justinas.
Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje dainininkas studijavo atlikimo meną. Nors studijas jis pradėjo jau turėdamas solidų muzikanto patirties bagažą, pašnekovas tikina, jog mokslų metu įgijo naudingų naujų žinių. Be to, šiandien ir pats dėstytojaudamas jis taiko VDU pamatytas praktikas.
„Lūkesčiai išsipildė su kaupu. Daug žinių įgijau jau vien iš profesoriaus Vladimiro Prudnikovo, dėl to ypač norėjau čia studijuoti. Taip pat buvo itin naudingos Andriaus Kurienio paskaitos apie režisūrą. Apskritai, patiko, kad dėstytojai bendrauja kaip su suaugusiu, žiūri į tave kaip į asmenybę, kuri auga ir daro klaidas. Dabar pats savo studentams, kuriems dėstau vokalo paskaitas, taikau tą patį, nespaudžiu. Kiekvienas studentas iš studijų pasiima tiek, kiek jis pats nori“, – pažymi J. Lapatinskas.
Studijų metu sukūrė du miuziklus
VDU studijos pasižymi išskirtiniu lankstumu – artes liberales principais, kurių dėka studentai gali rinktis ne vien savo specialybės dalykus, patys kurti savo tvarkaraštį, mokytis užsienio kalbų ir naudotis įvairiomis kitomis galimybėmis. Justinas sako, kad pabaigęs studijas šiame universitete jis pasijautė įgijęs daugiau savarankiškumo ir drąsos.
„Supratau, kad kai kuriems dalykams tiesiog reikia praktikos. Be to, pats save pradėjau daugiau vertinti – savo jėgomis pabaigus magistrą, labai išauga savivertė. Ypač dėl to, kadangi kai kurie žmonės sakė: „Tau nepavyks“, o, žiūrėk, pavyko“, – atskleidžia pašnekovas.
Justinui magistrantūros studijų metu teko įdomūs iššūkiai – pavyko sukurti netgi du miuziklus. Pirmasis jų, vos per kelias savaites sukurtas kartu su A. Kurieniu – „Nine“, apie italų režisierių, ieškantį savo mūzų. Antrasis miuziklas buvo monospektaklis, kuriame jam teko atlikti pagrindinį ir vienintelį vaidmenį. Savo baigiamąjį magistro darbą jis taip pat rašė apie miuziklo aktoriaus saviraišką.
„Nors režisierius ir suteikia tau pagalbos, bet scenoje esi tik tu, viską pats turi padaryti, brolau, nelauk, kol kažkas išmokys tekstą ar paduos scenarijų. Buvo sunku, tuo metu ir baigiamąjį darbą rašiau, bet viskas pavyko, po mažą žingsnelį. Tam, kad vidus augtų, reikia kažką paaukoti – jei viskas būtų lengva, nieko neišmoktum“, – apibendrina atlikėjas.
Mokslus žada tęsti
Dainininkas sako, kad studijos leido jam iš naujo save įvertinti, o tai turėtų teigiamai paveikti ir jo būsimą kūrybą, nors jai kol kas trūksta laiko.
„Viskas savo laiku, bet manau, kad kūrybai tai suteiks daug. Kol kas stengiuosi pritaikyti taisyklingo dainavimo žinias – laviravimo tarp savęs ir visų vokalinių gudrybių. Kažkada ateityje tikrai galėsiu džiaugtis ir savo kūrybos dainomis – kitokiomis, brandesnėmis“, – žada pašnekovas, šiuo metu repetuojantis vaidmenį miuzikle „Velnio nuotaka“.
„Visą gyvenimą būsiu dėkingas Vytauto Didžiojo universitetui, kad priėmė mane – „tą, kuris dainavo „Meilės vasarą“. Taip pat neseniai su VDU kameriniu orkestru atlikome koncertą renginyje „VDU Jungtys“, manau, kad ryšį su universitetu palaikysiu ir toliau. Be to, mokslus po pertraukos norėsiu tęsti, nors dar nežinau, kokioje srityje ir kur. Pamačiau, kad žinios yra naudingos: smagu atsišviežinti ir pasimokyti“, – teigia J. Lapatinskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
