Tai, kad Jūros šventė atidaroma Jūrų muziejaus renginiais, tampa gera tradicija ir geru tonu. Šiemet pirmasis šventės renginys – tikrai simbolinis: muziejaus parengta paroda „Pirmosios Lietuvos burės“. Ji bus atidaryta liepos 26 dieną, antradienį, 16 val. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekoje. Šioje parodoje muziejus toliau pristato pirmuosius Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, tapsmo ir formavimosi žingsnius – prekybinių burlaivių „Jūratė“ ir „Kastytis“ bei skautų jachtos „Budys“ istoriją.
Pasak muziejaus istoriko Romualdo Adomavičiaus, Lietuvos garlaivių bendrovė pirmuosius du prekybinius motorinius burlaivius įsigijo dar 1921 metais, kai Lietuva net nebuvo atgavusi Klaipėdos. Nemažiau svarbus buvo jaunimo jūrinis ugdymas, todėl 1922 metais Kaune įkuriama Jūrų skautų draugija. Po ketverių metų pirmieji jos nariai, remiami Lietuvos jūrininkų sąjungos, jau bando savo jėgas su jachta „Budys“.
Klaipėdos krašte jūrų skautai buvo vadinami lietuviškai – budžiais. Tokį vardą jiems davė to meto Mažosios Lietuvos šviesuolis Vydūnas, pasiūlęs vadintis vardu, kuris atitiktų jų šūkį „Budėk!“.
1926 metų spalio 1 dieną pirmą kartą į tolimesnę kelionę (Liepojos uostą) išplaukė Klaipėdos jūrų skautų burinis kuteris „Budys“ su lietuviška vėliava, lietuvišku pavadinimu ir lietuviška įgula. Ši data iki šiol laikoma Lietuvos jūrinio buriavimo pradžia. Jūrų skautai su „Budžiu“ apsilankė beveik visų Baltijos jūros šalių uostuose. 1933 metų liepos 15 dieną į jūrą išplaukiantį „Budį“ sudaužė audra, žuvo trys buriuotojai.. Beje, šiauriniame mole Melnragėje „Budžio“ žūties vietą dabar žymi memorialinė lenta ir inkaras.
- Ši žūtis beveik sutapo su S.Dariaus ir S.Girėno pilotuojamos „Lituanikos“ sudužimu, - pasakojo Romualdas Adomavičius. – „Lituanica“ krito liepos 17-ąją.
Nebuvo sėkmingas ir minėtų prekybinių burlaivių likimas. „Kastytis“ nuskendo 1925 metais užplaukęs ant seklumos. Po nelaimės bendrovei sunkiai stojantis ant kojų, už poros metų buvo parduota ir „Jūratė“, taip atsidūrusi net Karibų jūroje.
Tačiau nežiūrint tragiškos šių lietuviško laivyno pirmeivių lemties, jūrų skautai ir „Budys“ išugdė tikruosius Lietuvos jūrininkus, vėliau tapusius jau bendrovės ,,Lietuvos Baltijos Lloydas“ kapitonais ir jūrininkais. Beje, paroda po atviru dangumi „Lietuvos Baltijos Lloydas 1936-1940“ ir per Jūros šventę tebepuoš kruizinių laivų terminalą, kviesdama klaipėdiečius ir miesto svečius ne tik suktis linksmame šventės pramogų rate, bet ir pasinaudoti galimybe bent prisiliesti prie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, istorijos.
Liepos 28 dieną, ketvirtadienį, 14 valandą, Jūrų muziejus kviečia jūrinę bendruomenę į Nerijos fortą. Čia kiekvienais metais, Jūros šventei keliant bures, pagerbiami jūrininkai, atvėrę Lietuvai jūrą.
Po ceremonijos bus pristatyta nauja ekspozicija „Dingusio laivyno liudininkas“, vidutiniame žvejybos traleryje „Dubingiai“. Paroda skiriama jau sovietinio laiko istorijai - šio Klaipėdoje statyto laivo 50-mečiui. Joje pristatomos tokio tipo laivų ypatybės, atskleidžiami įgulų darbo ir buities momentai, taikliomis detalėmis atspindima sovietmečio atmosfera.
