Kolumbija – kavos Meka
Domas Ivonis 2011 m. dalyvavo Pasaulio kavos ruošimo čempionate Kolumbijoje. Ten jis pamatė, koks ilgas ir sunkus kelias iki mūsų pamėgto kavos puodelio. Tačiau tai Domą įkvėpė ir padėjo atrasti kavą iš naujo. „Kiekvienam baristai nuvykimas į kavą auginančią šalį, o ypač į Kolumbiją, yra pats didžiausias tikslas, kurį būtų galima lyginti su musulmono nuvykimu į Meką. Nuo tų metų ir prasidėjo „TasteMap“ – kavos skrudinimo manufaktūros veikla“, – sako 2011 m. Lietuvos kavos ruošimo čempionas.
Kolumbija orientuojasi į pačią aukščiausią kavos kokybę ir daugybę skirtingų šio gėrimo rūšių. Tik šioje šalyje kavos derlius nurenkamas du kartus per metus. Kolumbietiška kava pasižymi sodriomis, labai gerai subalansuotomis, uoginėmis ar vaisinėmis (dažniausiai tai vyšnios ir trešnės) skoninėmis savybėmis. Kavos skonį gali sugadinti cukrus, išankstinės nuostatos bei senumas. Domas teigia, jog kava reikia mėgautis be jokių išankstinių nusistatymų, nebijoti rūgštumo, negalvoti, jog kava bus būtinai karti. Tik tada, pasak pašnekovo, galima pajusti tikrąjį šio gėrimo skonį bei aromatą. Rekomenduojama mėgautis tik šviežia kava, nes ji, kaip ir prancūziškas kruasanas ar duona, yra tinkama vartoti tik tam tikrą laiką.
Kolumbiečių virtuvėje karaliauja kukurūzų miltai
„In Latino 2014“ ambasadorius Jurgis Didžiulis teigia, jog Kolumbija turi penkis unikalius kultūrinius regionus, o kiekvienas jų – savitą virtuvę. Kolumbiečiai mėgsta prieskonius, tačiau, skirtingai nei meksikiečiai, jie negamina labai aštrių patiekalų. Jų virtuvėje dominuoja kukurūzų miltų patiekalai. Regionuose prie jūros, žinoma, valgoma daug jūros gėrybių, kalnuotų vietovių gyventojai gamina daug įvairių patiekalų iš bulvių, kurių Kolumbijoje – virš keturiasdešimt rūšių. Žinoma, kolumbiečiai mėgaujasi egzotiškais vaisiais, kurių dažnas lietuvis nėra net ragavęs.
Paprašytas įvardyti tradicinį kolumbiečių patiekalą, Jurgis nedvejodamas išskiria arepą. Tai kukurūzų miltų paplotėlis. Viename regione juos kepa orkaitėje, kitame – verda, dar kitur gamina su sūriu ir skirtingais padažais. „Nuvykęs į Kolumbiją visada prisivalgau daug arepų, – sako Jurgis.
Papuošalai iš egzotiškų vaisių sėklų
Vilija Karalevičiūtė su šeima keletą metų gyveno Ekvadore, kur atrado save iš naujo ir ėmė gaminti papuošalus iš įvairių palmių vaisių sėklų. Daugiausia iš tagua riešuto – Phytelephas Equatorialis palmės sėklos, dar vadinamos augaliniu dramblio kaulu.
Nepabūgusi gana ilgo papuošalų gaminimo proceso – nuo sėklų surinkimo, džiovinimo, žievės nuvalymo, poliravimo, pjaustymo, dažymo, vėrimo – Vilija ryžosi gaminti aksesuarus, padedančius atskleisti tikrąją moters prigimtį. Paklausta, kokiai moteriai šie papuošalai skirti, Vilija nedvejodama atsako, jog visoms, nes „visose slypi laukinis moters pradas, tikroji moteriška energija, didi meilė“.
Menininkė prasitarė, jog greitai vėl trauks į kelionę, šįkart pasižiūrėti, ką siūlo Peru augalija. „Jau svajoju apie Kolumbijos ir Brazilijos džiunglių gėrybes: Aguaí, Mucuna, Guanacste sėklos, Entada Gigas, Nickernuts, Buri nuts... Ir čia tik maža dalelė to, ką ten galima rasti!“, – savo artimiausius planus atskleidžia pašnekovė. Sudalyvauti Vilijos kūrybinėse dirbtuvėse „Moteriška tropikų elegancija: bus galima spalio 13 d., 18 val., restorane „Sofa de Pancho“.
Visą festivalio „In Latino 2014“ programą rasite čia – http://kinopavasaris.lt/inlatino/
