„Būdamas vienas nieko nepadaryčiau, todėl noriu viešai pasakyti „ačiū“, – puse lūpų apie artėjančią grožio šventę kalba žymiausias Lietuvos teatro kostiumų dailininkas ir dizaineris.
Per daugelį metų jis atpažįstamas iš vardo. J. Statkevičius tapo rafinuoto skonio prestižo ir kokybės garantija. Jis vienintelis Lietuvos dizaineris, turintis savo pašto ženklą ir „Dviračio žinių“ prototipą. Norą į jį lygiuotis išduoda Gariūnuose parduotos J. Statkevičiaus ateljė etiketės. Jo skoniu pasitiki ir noriai vilki Holivudo žvaigždės ir karūnuotos asmenybės, rašo pranešime spaudai.
„Esame besivystanti šalis“
Ruošdamasis 14-am grandioziniam viešam pristatymui, jis nedaugžodžiauja ir nebando parduoti katės maiše. J. Statkevičiui nerūpi kitų dizainerių bandymai kolekcijose atspindėti nūdienos aktualijas. Jis mano, kad aktualijomis minta žinios, o madai kurti reikia nepramintų kelių.
J. Statkevičius didžiuojasi galįs surengti šventę, būdingą pasaulio madų sostinėms. Iš stažuočių Paryžiaus madų namuose jis panoro į Lietuvą parsivežti dalį Paryžiaus. Londone, Niujorke, Milane ir Paryžiuje keturis kartus per metus vyksta madų kolekcijų pristatymai: sausio ir liepos mėnesiais – vadinamosios aukštosios mados haute couture (pranc. haut – aukštas, couture – siuvimas, siuvimo menas), žymiausių mados namų kolekcijų, pasiūtų dizainerių iš geros kokybės medžiagų daug rankų darbo, o spalio ir kovo mėn. – prêt-à-porter, t. y. masinės gamybos drabužių, kurie ne tokie prabangūs ir gerokai pigesni nei haute couture.
Deja, eiliniai gyventojai į tokias mados šventes niekaip nepatenka. Londone, Niujorke ir Paryžiuje į pristatymus kviečiami tik mados kūrėjus išlaikantys klientai, parduotuvių savininkai , prekiaujantys demonstruojamų kolekcijų gaminiais, pasaulio įžymybės ir pasaulinė mados žiniasklaida. Lietuvoje nėra tokių prabangos parduotuvių – Chanel, Versace, Christiano Dioro – todėl mūsų aprangos parduotuvių atstovams durys ten irgi užvertos.
Daug jėgų ir laiko madų pristatymams skiriantis J. Statkevičius teigia, kad „esame besivystanti šalis, tik nežinia, kur link ji vystosi“. Lietuvoje perkamoji galia tarsi pro asfaltą bandantis prasimušti augalas. Jam pačiam tenka sunkti galvą, kaip parduoti bilietus ir sukviesti žmones.
Norint turėti lėšų naujai kolekcijai surengti tenka prekiauti jo vardo kvepalais, žvakėmis, džemperiais, diržais ir rankinukais. „Man apmaudu , kai aš, norėdamas sukurti šventę, verčiuosi per galvą, o niekuo neprisidedantys žmonės, prašo pakvietimų“, – dėsto daugeli metu kolekcijų pristatymus rengiantis menininkas. –žmonės mano, kad pats turiu viską sukurti ir pats už tai sumokėti. Iš kur mumyse toks komunizmo poreikis?“
Per pandemiją išaugusios kainos
Madų pristatymas yra brangus malonumas, tačiau, priešingai negu Paryžiuje, Vilniuje galima nusipirkti bilietą.ir tai esminis skirtumas. Eiliniai prancūzai apie tokią galimybę net negali pasvajoti.
J. Statkevičius džiaugiasi, kad kaip ir visada jo madų fiesta prilygs Paryžiuje ir Londone vyksiantiems pristatymams. Lietuvos piliečių charakterį „perkandęs“ dizaineris neabejoja, kad, jeigu atsisakytų rengti madų pristatymus, žmonės imtų klausinėti, kodėl jų neberengia. Lapkritį rengiama grožio šventė turėtų nutildyti tuos, kurie kartoja, kad Lietuvoje nėra kur pasipuošti. Litexpo salė, talpinanti du tūkstančius žmonių, kaip tik toks prestižinis renginys ir kaip tik ta vieta kur galima pademonstruoti save ir pasižvalgyti į kitus.
Aukštai iškelta kartelė
Jeigu kyla tiek sunkumų, kas verčia kurti kolekcijas ir rengti jų pristatymus?
„Jeigu sukurčiau tris sukneles, o manekenės praeitų per podiumą, apšviestą trijų teatro lempų, nebūčiau aš, – dėsto dizaineris. – Mano pristatymai rengiami pagal Paryžiaus kriterijus. Madų šou susideda iš aukštos kokybės drabužių, idėjos ir jos pateikimo. Turiu būti profesionalas. Lietuvoje yra nemažas ratas žmonių, kurie domisi, supranta ir palaiko madą. Esu dėkingas nuolatos mano kolekcijų pristatymus remiančius mecenatus ir kompanijas. Mano kolekcijos yra skonio ir kultūros mokykla. Deja, mada Lietuvoje vis dar yra paskutinis meno giminaitis. Aš noriu, kad apie madą sužinotų ir apie ją nenutuokiantys jauni žmonės“.
J. Statkevičius vengia kalbėti apie koroną: „Gyvenimas toks, kad reikia kaip arkliams šuoliuoti per kliūtis. Nuo pandemijos daugeliui nuvažiavo stogas. Raginu mažiau dejuoti ir daugiau veikti. Aš pats per pandemiją nesėdėjau rankas sudėjęs. Dirbau, kūriau kolekcijas. Lapkritį rengiama kolekcija – jau antroji. Šiemet tik kovą surengiau digital pasirodymą be žiūrovų. Be to, sukūriau kostiumus Gintaro Varno spektakliui „Puikus naujas pasaulis“.
G. Varno spektakliui – 200 kostiumų komplektų
Naujausias kostiumų dailininko darbas teatre – spektaklis pagal brito Aldouso Huxley'io knygą „Puikus naujas pasaulis“. J. Statkevičius yra dirbęs su visais žymiausiais Lietuvos teatro režisieriais.
Jaunimo teatre vykusi įvykusi premjera įsiminė dėl puikios režisūros, gabių aktorių ir sumanymo esmę išryškinančių 200 kostiumų. Pagrindinė aktorė persirengia vienuolika kartų. J. Statkevičiaus sukurti ateities apdarai sutrumpina ilgos trukmės spektaklį ir suteikia jam papildomos gyvybės bei žaismės. Sėdint teatro salėje neapleidžia klausimas, kaip dizaineriui, įpratusiam būti lyderiu, pavyksta susimažinti, prisiderinti prie scenografo, įsiklausyti į režisierių ir įgyvendinti jo sumanymą.
„Visi linkę idealizuoti praeitį, pvz. kunigaikštį Vytautą ir jo valdomą Lietuvą, kurią skalavo Juodoji jūra, tačiau mažai kas rimtai kalba apie ateitį, – teigia pašnekovas. – Siekiant tvarios ateities, kurią lyg burtažodį mini dažnas politikas, šiandien viską reikia gerai padaryti. Šiandiena lemia ateitį. Jeigu šiandien nutiesime gerus kelius, ir po daugelio metų jais važiuodami būsime saugūs. O ar kas nors žino, kaip po
dvidešimt metų atrodys stiklainius primenantys namai? Sąžiningas darbas svarbus ir kuriant spektaklių kostiumus. Turiu pasiūti taip, kad aktoriai gerai jaustųsi. Nuo to priklauso ir spektaklio sėkmė.“
Spektaklis kalba apie 2059-uosius metus, tačiau teatras nebuvo numatęs biudžeto futuristiniams kostiumams sukurti. „Žmonėms, kurie nusipirko bilietą į spektaklį nepasakysi, kad biudžetas skylėtas. Teatras pirmiausia yra emocija, todėl tenka verstis per galvą ir ieškoti išeičių“, – pasakojo J. Statkevičius.
J. Statkevičius taip patiko jauniesiems aktoriams, kad buvo pakviestas į Lietuvos kino ir teatro akademiją dėstyti kursą apie grimą ir šukuosenas. Būsimieji studentai pritarė, kad iš kaimo kilusi mergaitė, kurios mama nesidažė, tapusi aktore, privalo žinoti, kaip dažytis ir naudoti pudrą. Tai būtina estetika ir visada svarbu.
Grožis išgelbės pasaulį
J. Statkevičiaus pavardė mirguliavo spaudoje, kai Lietuvoje viešėjo Danijos kronprincesė Mary. Kaip haute couture asociacijos narys jis prieš du dešimtmečius lankėsi kailių kompanijoje Kopenhagenfur, kuri išsiuntė jį į Kiniją susipažinti su aukščiausia tos srities technologija ir siuvimo paslaptimis. Grįžęs į Daniją J. Statkevičius pademonstravo Kinijoje sukurtus savo gaminius, kurie buvo priderinti prie megztų mocherinių jo suknelių. Parodą aplankė Danijos mados ikona laikoma kronprincesė Mary, kuriai labai patiko J. Statkevičiaus sukurti drabužiai, juos ir užsisakė. Matuoti jos vyko į karaliaus rūmus. J. Statkevičiaus sukurta suknele kronprincesė Mary puošėsi kelis kartus. Kai jai gimė vaikelis, Lietuvos dizaineris numezgė jam tokią pat suknelę kaip mamos. Kai pirmą kartą Danijos visuomenei buvo parodytas kronprincesės Mary mažylis, jis vilkėjo J. Statkevičiaus drabužį.
Jis džiaugiasi lapkričio 17 d. Litexpo vyksiančia grožio švente ir svečiais, atvyksiančiais iš viso pasaulio. Viliasi, kad ir Vilniuje, kaip visuose pasaulinio lygio mados namų pristatymuose, klientai puošis jo sukurtais drabužiais. „Noriu, kad bent valandai žmonės pamirštų rūpesčius, – baigdamas pokalbį sako dizaineris. – Žinau, kad grožis išgelbės pasaulį. Labai sunku kalbėti apie kolekciją ir išlaikyti paslaptį. Tik žinau, kad geriau vienąkart pamatyti, nei šimtąkart išgirsti. Jūsų laukia malonūs siurprizai ir gera įkvepianti nuotaika.“
